Šventoji Dvasia, pagal eileiškumą, o ne pagal svarba, Švenčiausios Trejybės trečiasis Asmuo, buvo žmonėms apreikšta penkiasdešimt dienų po Jėzaus prisikėlimo, t.y. per žydų savaičių šventes arba pirmųjų vaisų šventes. Pirmoji Bažnyčios bendruomenė: Apaštalai, Marija, kiti mokiniai – kartu apie šimtas dvidašimt žmonių, laukė Jėzaus pažadėto Parakleto, kuris turėjo būti atsiųstas nuo Dangiškojo Tėvo vietoj Mesijo, kad primintų Jo mokymus, padėtų juos suprasti ir apreikštų naujų dalykų, kurių negalėjo anksčiau suvokti. Kaip prinokusių javų pjūtis baigėsi kviečių surinkmu ir iš šių grūdų iškeptų duonų  paaukojimu žydų šventykloje, taip iš nukryžiuoto Kristaus perdūrto šono gimusios Bažnyčios nariai buvo Šventosios Dvasios pripildyti ir paraginti pasirodyti pasauliui patikimais prisikėlimo liudytojais.

Skaitiniai

Apd 2, 1–11: 
Ps 104, 1ab. 24ac. 29bc–30. 31. 34.
Gal 5, 16–25:  arba 1 Kor 12, 3b–7. 12–13: 
▲ Sekvencija: Dvasia, Viešpatie, ateik…
† Jn 15, 26–27; 16, 12–15:  arba † Jn 20, 19–23: