Iš pirmo žvilgsnio šiandien skaitytame Evangelijos fragmente Jėzus darydamas stebuklą nereikalauja tikėjimo. Tačiau Abraomo dukra, kurią šėtonas laikė sukaustęs aštuonioliką metų, nuolankumu išmokytų per tą laiką, užsitarnavo išgydimą būtent šeštadienį, šventą dieną. Jos nuolankumas buvo lyg garsus tikėjimo išpažįnimas ir liudijimas, o žmonėms tapo matomas tik šiai moteriai pasveikus ir ėmus šlovinti Dievą. Viešpats daro stebuklus ne dėl akių, o dėl to, kad žmogus atsiverstų pas Jį, gyventų dvasia, o ne kūnu ir iš visos širdies sakytų: „Aba, Tėve!”