Daug ką girdime – laikrodžio išmušamas sekundes, pravažiuojančios mašinos dirbantį variklį, į palangę barbenantį lietų,praeinančiųjų žmonių kalbas…bet labai retai įsiklausome ir susimąstome ieškodami prasmės tuose garsuose. Gal todėl ir girdėtam Dievo Žodžiui pritariame, bet greitai pamirštame, nesiremiame juo savo darbuose bei sprendimuose, o pasaulyje, trokštančiame Aukščiausiojo malonių, nesame laikomi Dievo tarnais.  Jonas Krikštytojas tapo tikru Viešpaties liudytoju, nes įsiklausė į kalbančio Dievo įkvėpimus, paskui dykumos tyloje viską gilai apmąstė  ir ištikimai skelbė ir  pritariantiems ar  besipriešinantiems jo mokymui. Vis dėl to, kiekvienas kuris smarkiai ir galutiniai pakeis savo gyvenimą atsiversdamas ir be galo pasitikėdamas Mesijo gailestingumu, bus didesnis negu šitas paskutinis Senojo Testamento pranašas.