Kai žydai, susirinkę Jeruzalėje į Palapinių šventę, nerado Viešpaties Jėzaus, jie ėmė stebėtis, kad Jo nėra, ir ėmė dalytis spėjimais bei komentarais apie Jo misiją. Tuo tarpu šventės viduryje, kai to galbūt niekas nesitikėjo, Viešpats Jėzus netikėtai įspūdingai pasirodė minios viduryje ir ėmė juos mokyti. Būtent taip ir nutinka maldos metu – iš pradžių yra laikas, kai lauki ir lauki, ir atrodo, kad nieko nebus, bet jei duodi Jėzui pakankamai laiko, galiausiai ateina „šventės vidurys”, tai yra akimirka, kai Jis paliečia tave su tokia jėga ir naujumu, kad tai su kaupu atperka visą laukimo laiką ir parodo, jog vis dėlto buvo verta.

Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv.

Skaitiniai