Kai žmogus daro tai, ką jam siūlo piktasis, atmeta vertybes, dorybes ir patį Dievą bei patenka į velnio rankas – tada visiškai praranda savo laisvę ir tapatiškumą, nei nedaro ko nori ir yra nesavas. Jei žmogus nepripažins savo klaidos – nuodėmės ir nešauks Viešpaties gailestingumo ir pagalbos liks tokioje apgailestingoje padėtyje, bet jei tik nuolankiai nukreips savo mintis į Dievą viskas apsiverčia aukštyn kojom – žmogus tampa laisvas ir laimingas. Dievo meilės ir išlaisvinimo dovana savo galingumo skatina ištvermingai ir nuolat budėti prie Viešpaties, nors rankomis negalima Jį paliesti, ausimis girdėti, nei akimis pamatyti. Tą malonę patyrė  Marija, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai, pasiliko prie Jėzaus kapo ir verkė savo Gelbėtojo. Jos ilgesys Viešpaties ir ištikimą meilė Jam buvo pripažntos – galėjo pirmą pamatyti savo Dievą gyvą.

Skaitiniai