Kai tėvai moko vaikus žengti pirmuosius žingsnius arba veda juos nežinomais ar sunkiais keliais, jie tvirtai laiko vaiko ranką, net jei vaikas kartais nori išsilaisvinti; panašiai Viešpats Dievas su dideliu rūpesčiu prilaiko mus savo įsakymais, kai mes einame nežinomu keliu ar pavojinga kriptimi. Kai vyras myli savo žmoną, jis dažnai laiko ją už rankos ir išdidžiai visur eina su ja, nes nori visada būti šalia jos; panašiai ir Viešpats Dievas kiekvieną mūsų laiko už rankos, nes esame Jam labai brangūs ir artimi. Kai kas nors serga ir kenčia, mes laikome jį už rankos, nors negalime palengvinti jo skausmo ar perimti jo naštos; lygiai taip pat Dievas paima mus ant rankų ir kartu su mumis neša mūsų kasdienį kryžių.
Ir niekas negali išplėšti mūsų iš Jo rankų.

Skaitiniai