Šiandien pranciškoniška šeima visuose kraštuose šlovina Viešpatį ir dėkoja Jam už šv. Pranciškų Asyžietį, dvasinį tėvą ir nuolankumo pavyzdį, už tą, kuris pamilo Nemylėtą Meilę – Dievą ir parodė, kaip mylėti brolius ir seseris – žmonės, kūriniją ir pasaulį – nes visi turime vieną Tėvą danguje. Serafiškojo Patriarcho sekėjai ir kiti jo gerumą žinoję žmonės, po jo mirties, pastatė Pragaro Kalvoje Sacro Convento, bažnyčią – vienuolyną ir ten pernešė Šventojo relikviją, todėl ir ši kalva buvo pervadinta Rojaus Kalva. 1754 metais kovo 25 dieną popiežius Benediktas XIV suteikė jai Patriarchalinės bazilikos ir Popiežiškosios koplyčios titulą. Bazilika tapo visos pranciškoniškos šeimos (pranciškonų, klarisių ir pranciškonų pasauliėčiu) vienybės ženklu bei nenutraukiamu ryšiu su Visuotine Bažnyčia.

Bazilika gyvai:
https://www.youtube.com/watch?v=5ka3YhVZgME

Skaitiniai