Drąsa

Posted by brolis Petras in apmąstymas

Kartais, kai reikia viešai ir tarp netikinčiųjų prisipažinti, jog tikiu į Viešpatį Dievą, man pritrūksta pasitikėjimo ir drąsos, nes man atrodo, kad kažkas gali išjuokti, kitas gali nesuprasti ar užduoti klausimą, į kurį nežinosiu atsakymo, ar net pats pradėsiu abejoti. Galbūt tai „šio pasaulio išminčių ir autoritetų” įtaka, kurie sako, kad tikėjimas yra privatus reikalas ir apie jį nedera kalbėti viešai, o geriausiu atveju – uždaryti jį tarp bažnyčios sienų. Tačiau visi šie stabdžiai ir apribojimai sprogsta kaip muilo burbulas, kai suprantu, kad Viešpats Dievas suskaičiavo net visus mano galvos plaukus. Jei Jis žino tokias nereikšmingas smulkmenas apie mane ir neleidžia nė plaukui nukristi nuo mano galvos, tai kaip nuodugniai Jis pažįsta mano vidų ir kaip rūpestingai veda mane, kad ti būčiau laimngas.

Skaitiniai E2 (410)

Ef 1, 11–14:

Ps 33, 1–2. 4–5. 12–13.

† Lk 12, 1–7:

XXVIII eilinė savaitė
Penktadienis

Pirmasis skaitinys (Ef 1, 11–14)

Broliai!
Kristuje esame tapę Dievo nuosavybe, iš anksto paskirti sutvarkymu to, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą, kad pasitarnautume jo didybės šlovei mes, kurie nuo seno turėjome viltį Mesijyje. Kristuje ir jūs, išgirdę tiesos žodį – išgelbėjimo Evangeliją – ir įtikėję juo, esate paženklinti pažadėtąja Šventąja Dvasia, kuri yra mūsų paveldėjimo laidas jo nuosavybės atpirkimui, jo didybės šlovei.

Atliepiamoji psalmė (Ps 32, 1–2. 4–5. 12–13)

P. Laiminga tauta, kuri išrinkta būti Viešpaties nuosavybe.

Džiūgaukit, Viešpačiui teikdami šlovę, teisieji
teisiesiems garbinti dera.
Kankliais Viešpatį skelbkit,
jam dešimtstyge skambinkit arfa. – P.

Viešpaties žodis teisingas,
tikras jo darbas kiekvienas.
Brangi jam teisė ir teisingumas,
o jo malonių pilna yra žemė. – P.

Laiminga tauta, kuri savo Dievu Viešpatį laiko,
toji tauta, kuri išrinkta būti jo nuosavybe.
Viešpats iš aukšto dangaus žemyn žvelgia
ir mato žmogų kiekvieną. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 32, 22)

P. Aleliuja. – Viešpatie, būki tu mums gailestingas, mes gi taip tavim tikim. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 12, 1–7)

Susirinko tūkstančiai žmonių taip, kad vieni kitus trypė. Tada Jėzus pradėjo kalbėti pirmiausia į savo mokinius: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės. Nėra nieko uždengto, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpto, kas nepasidarys žinoma. Ką kalbėjote patamsyje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus garsiai skelbiama nuo stogų!
Aš sakau jums, savo bičiuliams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau kenkti. Aš parodysiu, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs turi galią įstumti į pragarą. Taip, sakau jums: šito bijokite!
Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo pamirštas. Žinokite, kad netgi visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių“.