Ilgą laiką šventojo Pauliaus žodžius: „Elgdamiesi pagal tiesą, mes aukime meile visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, – Kristuje”, priidavau kaip įsakymą tikrai mylėti kitus, būti jiems geras, tinkamai elgtis, tačiau netrukus supratau, kad nemoku mylėti kitų, kad esu nekantrus, o be to, mane nepaprastai erzina, kad ir kiti negali manęs mylėti. Tik perskaitęs Laišką efeziečiams supratau, kad „aukti tikroje meilėje” reiškia tikrai tikėti, jog esu Jėzaus mylimas, ir džiaugtis šia tiesa – Jo meile, kurią matau iš faktų. Taigi esu kaip tas figmedis Evangelijoje, kuris neduoda vaisių ir nuolat baiminasi, kad netrukus bus nupjautas (dėl to dar labiau neauga), kol staiga išgirsta žodžius: „Aš jį apkasiu, patręšiu, prižiūrėsiu”, ir tada pradedu žydėti ir duoti vaisių.

Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.

Skaitiniai E2 (426)

 

XXIX eilinė savaitė
Šeštadienis 

Pirmasis skaitinys (Ef 4, 7–16)

    Broliai
Kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą.
Todėl sakoma: „Kildamas aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų“.
Ką reiškia „jis pakilo“, jeigu ne tai, kad jis ir nusileido į žemesnes sritis žemėje. O tasai, kuris nužengė, yra tas pats, kuris iškilo aukščiau už visą dangų, kad visa užpildytų.
Tai jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad padarytų šventuosius tinkamus tarnystės darbui, Kristaus kūno ugdymui, kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus tobulą pažinimą – vyrišką subrendimą ir Kristaus pilnatvės amžiaus saiką. Mes jau nebegalime būti maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius. Ne! Elgdamiesi pagal tiesą, mes aukime meile visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, – Kristuje. Iš jo visas kūnas, suderintas ir stipriai sujungtas įvairiais ryšiais, savaip veikiant kiekvienai daliai, auga ir save patį stato meilėje.

Atliepiamoji psalmė (Ps 121, 1–5)

P.  Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam.

• Džiaugiuosi, išgirdęs, kas man pasakyta:

 

• „Į Viešpaties būstą keliaujam!“

 

• Štai mūsų koja jau stovi

 

• tavo, Jeruzale, vartuos. –

P

• .

Jeruzale, mieste puikusis,
tvirtai pastatytas, tarsi nulietas!
Čionai plaukia žmonės, Viešpaties žmonės. – P.

Juk priedermė Izraeliui Viešpatį šlovint.
Teisėjams krasės čia stovi,
čia – sostai Dovydo ainiams. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ez 33, 11)

P.  Aleliuja. – Aš ne mirties nedorėliui trokštu,– sako Viešpats,–
bet kad jis atsiverstų ir gyventų. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 13, 1–9)

    Atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite.
Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo tvenkinio ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“.
Jėzus pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado.
Ir paliepė sodininkui: ‘Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’
Anas jam sako: ‘Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi’“.