Kai pakeitėme savo abitus iš juodos į pilką spalvą, daugelis žmonių sakė – vargšai žmonės, dabar ant jų bus matoma kiekviena dėmė; juodieji buvo geresni. Manau, kad taip jau yra – kuo šviesiau žmogus apsirengęs, tuo labiau stengiasi nesusitepti – vengia visko, kas galėtų jį sutepti, yra neramus ir nenatūralus, nes jis nori atrodyti …

Nebent jam mažiau rūpi estetika ir daugiau kitų, svarbesnių dalykų, kaip sodininkui, piemeniui, gatvių šlavėjui ar kalnakasiui nerūpi, kad ant jo kelnių yra dėmių – jis turi atlikti savo darbą.

Jėzus šiandien kalbėjo apie šį darbą… Arba nepriekaištinga švara, arba „susitepimas” tarnystę kitu žmogui. Meilei mažiau rūpi estetika, o daugiau – santykiai. Juk tas, kuris atverčia nusidėjėlį, pats pragare neliūdi. Kievienas mūsų gali tapti „kliūtimi” kitam patekti į pragarą, o ką tada reiškia nešvarios kelnės?

Apmąstymą parašė br. Michał Nowak OFM Conv.

XXXI eilinė savaitė
Ketvirtadienis

Skaitiniai E2

 

Pirmasis skaitinys (Fil 3, 3–8a)

    Broliai!
Tikrieji apipjaustytieji esame mes, kurie tarnaujame Dievui jo Dvasia, didžiuojamės Kristumi Jėzumi ir pasitikime ne kūnu. O juk aš galėčiau pasitikėti ir kūnu! Jei kas nors tariasi galįs pasitikėti kūnu, tai visų pirma ašai, aštuntą dieną apipjaustytas, kilęs iš Izraelio tautos, Benjamino genties, žydas iš žydų, įstatymo tiksliai besilaikantis fariziejus, uolus Bažnyčios persekiotojas, be priekaištų vykdęs įstatymo reikalaujamą teisumą.
Bet tą pirmenybę aš dėl Kristaus palaikiau nuostoliu. O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginus su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe.

Atliepiamoji psalmė (Ps 104, 2–7)

P.  Lai džiaugiasi širdys, kurios Viešpaties ilgis.

• Jūs jam giedokit ir grokit,

 

• garsinkit jo stebuklingą veikimą.

 

• Jums leista šventu jo vardu vis didžiuotis.

 

• Lai džiaugiasi širdys, kurios Viešpaties ilgis. –

P.

Žvelkit į Viešpatį, į jo galybę,
jo veidą išvysti vis trokškit.
Vis atsiminkit jo nuostabius darbus,
jo stebuklus, jo lūpų tartą sprendimą. – P.

Jūs, jo tarnai, Abraomo ainija,
jūs, jo rinktiniai, Jokūbo vaikaičiai!
Dievas mums yra patsai Viešpats,
visą pasaulį valdo jo galingasis žodis. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 11, 28)

P.  Aleliuja. – Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti:
aš jus atgaivinsiu,– sako Viešpats. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 15, 1–10)

    Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo žodžių pasiklausyti.
O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo, sakydami: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“.
Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?!
Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: „Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!“
Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio, negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti.
Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neuždega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kolei suranda?
Radusi ji susivadina drauges bei kaimynes ir sako: ‘Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi’.
Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio“.