Šv. Paulius sodininkas

Posted by in apmąstymas

Pirmajame skaitinyje šventasis Paulius naudoja gražius, šiek tiek sodininkystės vaizdinius: jis džiaugiasi, kad filipiečių pastangos dėl jo pražydo; bet ne todėl, kad Paulius trokšta kokių nors dovanų, o todėl, kad normaliomis, geromis sąlygomis žydėjimas žada vaisių. Būtent tai apaštalas ir turi omenyje – išgelbėti tuos, kuriems jis skelbia Žodį. Tačiau vaisius reiškia ne tai, kas bus savaiminė vertybė ir – galbūt – pasididžiavimo pagrindas, bet tai ženklas, kad širdys buvo apvalytos ir, džiaugdamosi Dievu, labiau rūpinasi kitais nei savimi.

Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.

Skaitiniai

Fil 4, 10–19: 

Ps 112, 1–2. 5–6. 8a. 9.

† Lk 16, 9–15: 

XXXI eilinė savaitė
Šeštadienis
 


Pirmasis skaitinys (Fil 4, 10–19)

    Broliai!
Aš labai apsidžiaugiau Viešpatyje, kad pagaliau pražydo jūsų rūpinimasis manimi. Jūs ir seniau rūpindavotės, bet stigo progų tai parodyti. Suprantama, aš visai nemanau skųstis stoka, nes išmokau būti patenkintas savo būkle.
Aš moku gyventi vargingai ir būti turtingas. Man pažįstamos visokios gyvenimo sąlygos: būti sočiam ir alkanam, būti turtingam ir skursti. Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina. Vis dėlto jūs gerai padarėte, bendraudami su manim varge.
Jūs, filipiečiai, ir patys žinote: kai, pradėjęs skelbti Evangeliją, išvykau iš Makedonijos, jokia bažnyčia neužmezgė su manimi davimo ir gavimo santykių, tik jūs vieni. Jūs mano reikalams prisiuntėte aukų vieną ir kitą kartą į Tesaloniką.
Aš netrokštu dovanos, bet noriu, kad jūsų naudai augtų vaisiai jūsų sąskaiton. O aš esu visko gavęs ir turiu per akis. Aš visiškai aprūpintas, per Epafroditą gavęs kvapią dovaną, Dievui priimtiną ir patinkamą auką.
O mano Dievas Kristuje Jėzuje tenkins visus jūsų reikalus iš savo turtų Jėzaus Kristaus garbei.

Atliepiamoji psalmė (Ps 111, 1–2. 5–6. 8–9)

P.  Laimingas, kas Viešpaties bijo.

    • Laimingas, kas Viešpaties bijo,

 

    • kas jo įsakymus myli.

 

    • Jo ainiai bus žemėj galingi.

 

    • Teisiųjų kartai – palaima. –

P

    • .

Laimingas, kas kito gailis, paskolą duoda,
kas reikalus tvarko teisingai.
Jam niekad netenka drebėti,
minimas teisuolio vardas per amžius. – P.

Širdis jo rami, nebijanti nieko.
Jis vargšams dovanas duoda, dalija,
jo teisingumas amžiais nežūsta.
Jo didybė skaidriai nušvinta. – P.

Posmelis prieš evangeliją (2 Kor 8, 9)

P.  Aleliuja. – Jėzus Kristus, būdamas turtingas, tapo vargdieniu,
kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 16, 9–15)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Darykitės bičiulių su nešvaraus pinigo pagalba, kad, galui atėjus, jie priimtų jus į amžinąsias padangtes. Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose. Jei tad jūs nepasirodėte verti pasitikėjimo, tvarkydami nešvarų pinigą, tai kas patikės jums tikrąsias vertybes?! Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?!
Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie ano bus prisirišęs, o šitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir pinigui“.
Visa tai girdėjo godūs fariziejai ir šaipėsi iš Jėzaus.
O jis jiems pasakė: „Jūs žmonių akivaizdoje dedatės teisuoliais, bet Dievas mato jūsų širdis. Kas žmonėms atrodo prakilnu, Dievo akivaizdoje bjauru“.