Užkietėjusią ir abejingą teisėjo širdį suminkštino atkaklus vargšės našlės, visiškai nepažįstamos moters, su kuria „verslas” nežadėjo nei uždarbio, nei prestižo, prašymas, vienintelis argumentas.
Jautri ir mylinti Viešpaties Dievo Širdis, nukreipta į mus, savo kūrinius, mylinti savo vaikus, nepriklausomai nuo jų ištikimybės, šventumo ar nuodėmingumo, visada yra pasirengusi išklausyti maldą ir skubėti į pagalbą kiekvieno iš mūsų kasdieniame gyvenime. Daugybė argumentų, kuriuos surandame Šventajame Rašte, kad Viešpats Dievas pasirūpintų mumis, reikalingi ne tam, kad Jį įtikintų, bet kad parodytų mums Jo atsidavimą.
Įdomu, kiek argumentų man reikia, kad mylėčiau Viešpatį Dievą, kad mylėčiau Viešpatį Dievą kitame žmoguje.

Skaitiniai

Pirmasis skaitinys (3 Jn 5–8)

    Mielasis, tu ištikimai elgiesi, pagelbėdamas broliams, ypač atvykstantiems iš kitur. Jie ir pranešė bažnyčiai apie tavo meilę. Tu puikiai padarysi, išruošdamas juos į kelionę taip, kaip Dievui patinka. Jie leidosi keliauti jo vardo labui, nieko neimdami iš pagonių. Mes turime tokius žmones svetingai priimti, kad taptume tiesos karalystės bendradarbiais.

Atliepiamoji psalmė (Ps 111, 1–6)

P.  Laimingas, kas Viešpaties bijo.

Laimingas, kas Viešpaties bijo,
kas jo įsakymus myli.
Jo ainiai bus žemėj galingi.
Teisingųjų kartai – palaima. – P.

Jo namuose – ištaiga, dideli turtai.
Jo teisumas amžiais laikysis.
Jis nušvinta geriesiems lyg šviesa tamsybėj,
švelnus, gailestingas, teisingas. – P.

Laimingas, kas kito gailis, paskolą duoda,
kas reikalus tvarko teisingai.
Jam niekad netenka drebėti,
minimas teisuolio vardas per amžius. – P.

Posmelis prieš evangeliją (2 Tes 2, 14)

P.  Aleliuja. – Dievas pašaukė mus per Evangeliją, kad įgytume mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus garbę. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 18, 1–8)

    Jėzus pasakė savo mokiniams palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti. Jis pradėjo: „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.
Tame pačiame mieste gyveno ir našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo skriaudiko!’ Jis ilgai spyrėsi, bet pagaliau tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu, vis dėlto, kai šita našlė tokia įkyri, imsiu ir apginsiu jos teises, kad, ko gero, ji manęs neapkultų’“.
Ir Viešpats pridūrė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas nesąžiningas teisėjas. Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?! Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėję Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“