Mano namai
Dievas rūpinasi kiekvienu žmogumi ir domisi jo sėkmėmis ir nelaimėmis, nes kūrinius laiko savo nuosavybe. Tai, žinoma, ne godumas, šykštumas ar egoizmas, bet, priešingai, atsakomybė už savo veiksmus, ištikimybė pažadams ir gražiausia meilė. Viešpats niekada nenustoja saugoti ir globoti savo šventyklos – žmogaus – nei tada, kai jis, lyg „plėšikių lindyne” slėpia savyje iš Dievo pavogtas dovanas, talentus, nei tada, kai švaisto kitų žmonių laiką ir jėgas, nei tada, kai jis pats pasirenka nuodėmę, kuri jį žemina ir stumia į velnio rankas. Kūrėjo atsidavimas šiam tikslui yra toks stiprus ir nepalaužiamas, kad Jis be saiko pralieja savo Brangiausiąjį Kraują.
Ps 119, 14. 24. 72. 103. 111. 131.
Penktadienis
Pirmasis skaitinys (Apr 10, 8–11)
Aš, Jonas, išgirdau iš dangaus balsą, kuris vėl ėmė kalbėti su manimi ir tarė: „Eik, paimk atvyniotą knygelę iš angelo, stovinčio virš jūros ir sausumos“.
Aš nuėjau pas angelą ir paprašiau, kad duotų man knygelę. Jis man atsakė: „Imk ir suvalgyk ją! Ji bus karti viduriuose, bet burnoje ji bus saldi kaip medus“. Aš paėmiau knygelę iš angelo rankos ir ją suvalgiau. Ji buvo mano burnoje saldi, tarytum medus, bet kai prarijau, mano viduriuose ji apkarto.
Tuomet man buvo pasakyta: „Reikia, kad tu ir vėl pranašautum apie daugelį žmonių, tautų, kalbų ir karalių“.
Atliepiamoji psalmė (Ps 118, 14. 24. 72. 103. 111. 131)
P. Mieli man, Viešpatie, tavo žodžiai!
Stovėdamas ant tavo įsakymų kelio, džiaugiuosi
labiau, negu lobiais didžiausiais. – P.
Mane tavo potvarkiai žavi.
Visi tavo norai – man tikri patarėjai. – P.
Man tavo paskelbtas Teisynas – didelis turtas,
brangesnis už auksą, sidabrą. – P.
Mieli man yra tavo žodžiai,
saldesni mano burnai už medų. – P.
Tavo potvarkiai man amžinas paveldas,
jie mano širdžiai – linksmybė. – P.
Godžiai atveriu savo lūpas,
aš tavo įsakymų alkstu. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)
P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso,– sako Viešpats; –
aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.
Evangelija (Lk 19, 45–48)
Įžengęs į šventyklą, Jėzus pradėjo varyti laukan prekiautojus. Jis sakė jiems: „Parašyta: ‘Mano namai turi būti maldos namai’, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“.
Ir jis kasdien mokė šventykloje. Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai bei tautos seniūnai svarstė, kaip jį pražudyti, tačiau neišmanė, ko griebtis, nes visi žmonės tik ir klausėsi jo mokslo.z