Atsiverskite!
Argi neturėtume išgirsti tokio padrąsinimo gavėnios laikotarpiu, kai visų pirma apmąstome Jėzaus kančią ir mirtį, kai patys atgailaujame už savo nuodėmes ir uoliai kovojame su savo silpnybėmis? Dabartinis Kalėdų laikotarpis yra kupinas džiaugsmo ir vilties, nes Viešpats, Dievo Sūnus, jau yra tarp mūsų, mūsų akyse mirga spalvotos lemputės, o mes visą laiką matome jaukią prakartėlę ir girdime džiaugsmingą angelų giedojimą…..
Būtent dabar yra labai tinkamas metas atsiversti nuo visko, kas pasaulietiška, nuodėminga ir priešinga Dievo valiai, kad galėtume išeiti pasitikti ateinančio Gelbėtojo ir nepražiopsoti Jo atėjimo.
Sausio 7 d.
1 Jn 3, 22 – 4, 6: Ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo
Ps 2, 7–8. 10–11. P.: Tau kaip paveldą tautas atiduosiu.
† Mt 4, 12–17. 23–25: Dangaus karalystė čia pat!
Pirmasis skaitinys (1 Jn 3, 22–4, 6)
Mylimieji!
Mes gauname iš Dievo, ko prašome, nes laikomės jo įsakymų ir darome, kas jam patinka.
O štai jo įsakymas: kad tikėtumėte jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtumėte vieni kitus, kaip jo įsakyta. Kas laikosi jo įsakymų, pasilieka Dieve ir Dievas jame. O kad jis mumyse pasilieka, mes žinome iš Šventosios Dvasios, kurią jis mums davė.
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų. Iš to pažinsite Dievo dvasią: kiekviena dvasia, kuri išpažįsta Jėzų Kristų kūne atėjus, yra iš Dievo, ir kiekviena dvasia, kuri Jėzaus neišpažįsta, nėra iš Dievo. Tokia dvasia iš Antikristo, apie kurį esate girdėję, jog jis ateisiąs. Jis jau dabar yra pasaulyje.
Jūs esate iš Dievo, vaikeliai, ir nugalėjote juos, nes tasai, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris pasaulyje. Jie yra iš pasaulio, todėl kalba apie pasaulio reikalus, ir pasaulis jų klauso. Mes esame iš Dievo. Kas pažįsta Dievą, tas mūsų klauso, o kas ne iš Dievo – mūsų neklauso. Iš to mes pažįstame tiesos Dvasią ir klaidos dvasią.
Atliepiamoji psalmė (Ps 2, 7–8. 10–11)
P. Tau kaip paveldą tautas atiduosiu.
Aš paskelbsiu Viešpaties nuosprendį.
Jis man pasakė:
„Tu mano Sūnus, pagimdęs esu tave šiandien.
Tik paprašyk, ir kaip paveldą tautas tau atiduosiu,
tau pavesiu visus pakraščius žemės“. – P.
Taigi dabar, karaliai, supraskit,
taisykitės, žemės valdovai!
Tarnaukite Dievui baimingai,
drebėdami bučiuokit jam kojas. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Mt 4, 23)
P. Aleliuja. – Jėzus skelbė karalystės Evangeliją Ir gydė žmonėse visokias negales. – P. Aleliuja.
Evangelija (Mt 4, 12–17. 23–25)
Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai:
„Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano, pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė“.
Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat!“
Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales. Net visoje Sirijoje pasklido apie jį garsas. Žmonės nešdavo pas jį visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus – demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus, – o jis išgydydavo juos. Paskui jį sekė ištisi pulkai žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės.