Ar galima persistengti evangelizuojant? Galima. Taip tikriausiai atsitinka ypač tada, kai evangelizuotojas susitelkia ne į tai, ką jam nurodo Jėzus, bet į savo įsitikinimą, įkvėpimą, „ramybės patirtį”. Ši idėja man atėjo maldoje, jaučiuosi ramus, todėl imuosi darbo ir joks kunigas, joks vyskupas, jokia Bažnyčia nesutrukdys vykdyti „Dievo valios”. Nėra nieko pavojingesnio už niekieno nevedamą kontempliatyvųjį.

Šiandienos evangelijos raupsuotasis palietė Jėzų, ir to pakako, kad jis daugiau Jo nebegirdėtų; o gal jis tiesiog nenorėjo klausytis… Dėl to kitiems buvo daug sunkiau sutikti Jėzų.

Apmąstymą parašė br. Michał Nowak OFM Covn.

Skaitiniai

Pirmasis skaitinys (Žyd 3, 7–14)

Broliai!
Anot Šventosios Dvasios žodžių: „Jei šiandien išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių, kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje, kur jūsų tėvai gundė mane ir mėgino, nors buvo regėję mano darbus per keturiasdešimt metų. Todėl aš įnirtau prieš šią giminę ir pasakiau: ‘Visuomet jie klysta širdyje; jie nepažįsta mano kelių’. Taigi aš užsirūstinęs prisiekiau: ‘ Jie neįžengs į mano poilsio buveinę!’“
Žiūrėkite, broliai, kad kurio jūsų širdyje neužsimegztų netikėjimo piktybė, atitolinanti nuo gyvojo Dievo. Verčiau raginkite vieni kitus kasdien, – kol dar tebėra „šiandien“, – kad kurio jūsų neužkietintų nuodėmės klasta.
Juk mes esame tapę Kristaus dalininkais, – tiktai išsaugokime pirmykštį tikėjimo tvirtumą iki galo.

Atliepiamoji psalmė (Ps 95, 6–11)

P. O kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja:
„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“.

Eikime, pulkim žemėn prieš Dievą,
prieš Viešpatį klaupkim, kuris mus sutvėrė.
Jis mūsų Dievas, o mes jo ganoma liaudis,
jo rankų globojamos avys. – P.O kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja:
„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“,
kaip anuomet prie Meribos,
kaip tyruose Masos dieną,
kur jūsų senoliai įžūliai mane bandė,
nors stebuklus mano matė! – P.

Per keturiasdešimtis metų
įkyrūs man buvo tie žmonės.
Tariau aš: į klystkelius krypsta jų širdys,
o mano kelio pažint jie nenori.
Todėlei aš rūsčiai prisiekiau:
jie niekada neįžengs į mano atilsio šalį“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 4, 23)

P. Aleliuja. – Jėzus skelbė karalystės Evangeliją
ir gydė žmonėse visokias ligas. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 1, 40–45)

     Pas Jėzų atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jeigu nori, gali mane padaryti švarų“. Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo švarus.
Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir smarkiai prigrasino: „Žiūrėk, kad niekam nieko nesakytum! Eik, pasirodyk kunigui ir už pasveikimą paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.
O šis bekeliaudamas pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti įvykį, jog Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas jį.