Auka
Iš esmės kiekviena religija turi savo aukų ir aukojimu visada siekiama prisišaukti dievaičio palankumą, kad jis atkreiptų dėmesį į aukotojus. Kartais gali atrodyti, kad mūsų Dievui būtų galima pasiūlyti ką nors kita, kad Jis atkreiptų dėmesį į mūsų problemą ir savo gailestingumu išspręstų šį klausimą teigiamai. Tik Dievas nenori mūsų aukų – Jis priėmė vienintelę ir amžiną savo Sūnaus auką, kuriai nieko netruksta, bet galima prie jos prisijungti: įsitraukti į Kristaus auką, eiti su juo per kryžiaus altorių, jo mirties deginamąją auką ir prisikėlimo pergalę. Ne tikėtis, kad įvykdys tai, ko trokštu aš, bet įvykdyti tai, ko trokšta Jis.
Apmąstymą parašė br. Michał Sabatowski OFM Conv.
III eilinė savaitė
Antradienis
Žyd 10, 1–10: Štai ateinu vykdyti tavo, o Dieve, valios
Ps 40, 2. 4ab. 7–8a. 10. 11. P.: Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią.
† Mk 3, 31–35: Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina
Pirmasis skaitinys (Žyd 10, 1–10)
Broliai!
Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių atspindį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekuomet negali tomis pačiomis atnašomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, nuvesti į tobulumą tų, kurie artinasi prie Dievo. Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nusikaltimo? Priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes. Juk neįmanomas dalykas, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.
Todėl, ateidamas į pasaulį, jis byloja: „Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną. Tau nepatiko ir deginamosios aukos už nuodėmes. Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios“.
Anksčiau pasakęs: „Aukų ir atnašų, deginamųjų ir permaldavimo aukų tu nebenori, nemėgsti“, – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą,-jis paskui paskelbė: „Štai ateinu vykdyti tavo valios“. Jis panaikina viena ir nustato kita.
Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.
Atliepiamoji psalmė (Ps 39, 2. 4. 7–8a. 10–11)
P. Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią.
Viešpaties aš laukte laukiau,
ir jis prie manęs pasilenkė meiliai.
Į mano lūpas naują giesmę įdėjo,
giesmę Dievui pagarbint. – P.Tau nepatiko nei kruvinos aukos, nei atnašos vaisių;
bet atvėrei mano ausis, kad klausytų.
Nenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų.
Tuomet aš tariau: „Ateinu!“ – P.Tavo teisumą paskelbiau susirinkimui,
Viešpatie, tu žinai, kad aš netylėjau,
lūpas sučiaupęs. – P.Neslepiu savo širdy aš tavo teisumo,
garsiai kalbu apie tavo ištikimybę ir tavo pagalbą.
Neslepiu tavo malonės,
susirinkus didžiai daugybei. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 11, 25)
P. Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.
Evangelija (Mk 3, 31–35)
Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, atokiau sustoję, per kitus prašė jį iškviesti. Aplink jį sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys tenai ieško tavęs“.
O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.