Sportininkas pradeda treniruotis kiekvieną dieną iš naujo, kol pasiekia čempiono titulą, o tada vėl treniruojasi, kad išlaikytų jau turimą titulą. Menininkas, kuriam nepavyko visų savo minčių, jausmų ir išgyvenimų sutalpinti į vieną meno kūrinį, pradeda kurti vis naują, naują ir naują, kol visa kolekcija atspindi tai, ką jis norėjo parodyti žiūrovams. Pirmos klasės mokinys, besimokantis rašyti raides, kruopščiai kartoja rašydamas naujas raides tarp linijų, kol visos tampa panašios į eilės pradžioje pateiktą pavyzdį. Lygiai taip pat ir žmogus turi nuolat atgimti iš Dvasios, kad, miręs nuodėmei, vėl pradėtų gyventi su Dievu.

Skaitiniai KV (215)

Pirmasis skaitinys (Apd 4, 23–31)

    Paleisti Petras ir Jonas atėjo pas saviškius ir išpasakojo, ką jiems buvo sakę aukštieji kunigai ir seniūnai. Išklausę visi vieningai pakėlė į Dievą balsus ir taip meldėsi:
„Viešpatie, tu sukūrei dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Tu esi taręs per Šventąją Dvasią savo tarno Dovydo lūpomis:
‘Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia? Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir jo Mesiją’.
Taip. Šitame mieste iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio gentimis prieš tavo šventąjį tarną Jėzų, kurį tu patepei, kad įvykdytų, ką tavo galia ir valia iš anksto nusprendusi.
O dabar, Viešpatie, atkreipk akis į grasinimus ir suteik saviesiems tarnams drąsos atvirai skelbti tavo žodį. Ištiesk savo ranką, kad tavo šventojo tarno Jėzaus vardu būtų pagydoma ir daromi stebuklingi ženklai”.
Jiems pasimeldus, sudrebėjo jų susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir ėmė drąsiai skelbti Dievo žodį.

Atliepiamoji psalmė (Ps 2, 1–3. 4–6. 7–9)

P. – Laimingi, kurie prie tavęs, Viešpatie, glaudžias.
A r b a: Aleliuja.

Ko gi tos gentys maištauja,
kodėl tautos tuščias užmačias rezga?
Kyla žemės valdovai,
kunigaikščiai sąmokslus daro
prieš Viešpatį ir jo Mesiją:
„Paversime skutais jų pančius,
šalin jųjų varžtai!” – P.

Danguje sėdintį juokas tik ima,
iš jų tyčiojas Viešpats.
Paskui jis rūsčiai prabyla
ir balsiai išgąsdina savo rūstybe:
„Argi ne aš pastačiau savo šventą valdovą
ant Siono – savo šventojo kalno?!” – P.

Aš paskelbsiu Viešpaties nuosprendį.
Jis man sakė:
„Tu mano Sūnus, pagimdęs esu tave šiandien.
Tik paprašyk, ir kaip paveldą tautas tau atiduosiu,
tau pavesiu visus pakraščius žemės;
tavo lazda geležinė juos tramdys, kaip molio indus juos daužysi”. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Kol 3, 1)

P. Aleliuja. – Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. – P. Aleliuja

Evangelija (Jn 3, 1–8)

    Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų didžiūnas. Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų: „Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių stebuklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo”.
Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės”.
Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?”
Jėzus atsakė: „Iš tiesų , iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia. Nesistebėk, jog pasakiau: jums reikia atgimti iš aukštybės. Vėjas pučia kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios”.