Viešpaties skydas

Posted by in apmąstymas

Kai bandau įsivaizduoti visą sceną, kai žydai mėtė akmenis į šventąjį Paulių, kyla klausimų: pirma, ar apaštalas tuo metu bijojo mirties, ar buvo taip pripildytas Jėzaus ramybės, kad nieko nebijojo; antra, ar žydai buvo tokie neatidūs ir netikslūs, ar Dievas buvo Pauliaus skydas ir galbūt net prikėlė jį iš numirusių? Lukas nepateikia atsakymo, bet aprašo faktus: Paulius tiesiog atsikėlė ir tęsė savo evangelizacinę misiją.
Tikintiems į Jį Jėzus nuolat suteikia ramybę – išlaisvinančios nuo mirties baimės, ligos, kančios, skausmo, finansinių problemų, rūpinimosi, neramumų pasaulyje …. Jis yra mano skydas!

V Velykų savaitė (ABC/KV)
Antradienis


Skaitiniai KV (261)

Apd 14, 19–28: Jie apsakė, kokius didelius darbus nuveikęs Dievas per juos

Ps 145, 10–11. 12–13ab. 21. P.: Tavo, Viešpatie, bičiuliai teskelbia tavo karalystės kilnumą. / Aleliuja.

† Jn 14, 27–31a: Duodu jums savo ramybę

Pirmasis skaitinys (Apd 14, 19–28)

    Iš Antiochijos ir Ikonijos atvykę žydai sukurstė žmones, tie apsvaidė Paulių akmenimis ir išvilko už miesto, palaikę mirusiu. Susirinkus aplink jį mokiniams, jis atsikėlė ir parėjo į miestą. Rytojaus dieną kartu su Barnabu iškeliavo į Derbę.
Šiame mieste jie skelbė Evangeliją ir sulaukė nemaža mokinių. Paskui pasuko atgal į Listrą, Ikoniją ir Antiochiją. Ten jie stiprino mokinių dvasią ir skatino juos išsaugoti tikėjimą, nes per daugelį vargų mes turime eiti į Dievo karalystę. Kiekvienoje bendruomenėje su malda ir pasninku, uždėdami rankas, jie paskyrė jiems vyresniuosius ir pavedė juos Viešpačiui, kurį šie buvo įtikėję.
Apkeliavę Pizidiją, jie atvyko į Pamfiliją, paskelbė žodį Pergėje ir leidosi žemyn į Antiochiją, kur buvo pavesti Dievo malonei, kad nuveiktų darbą, kurį dabar pabaigė.
Sugrįžę jie sušaukė bendruomenę ir apsakė, kokius didžius darbus nuveikęs Dievas per juos ir kaip atvėręs pagonims tikėjimo vartus. Ir jie išbuvo su mokiniais netrumpą laiką.

Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 10–13. 21)

P. – Tavo, Viešpatie, bičiuliai teskelbia tavo karalystės kilnumą.
A r b a: Aleliuja.

Viešpatie, tegu visi tvariniai tau dėkoja,
tegu tave garbina ištikimieji.
Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
tegu garsina tavo galybę. – P.

Kad visi žmonės suprastų tavo didybę,
tavo karalystės kilnumą.
Tavo karalystė – amžina karalystė,
tu kartų kartoms viešpatausi. – P.

Lai mano burna šlovina Viešpatį!
Visa, kas gyva, lai garbina šventąjį jo vardą
dabar ir per amžius! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (plg. Lk 24, 26)

P. Aleliuja. – Mesijas turėjo kentėti bei prisikelti iš numirusių ir taip įžengti į savo garbę. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 14, 27–31)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdis ir teneliūdi! Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau: aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus! Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš iškeliauju pas Tėvą, nes Tėvas už mane aukštesnis.
Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę. Jau nebedaug su jumis kalbėsiu, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis. Nors jis neturi man galios, bet pasaulis privalo pažinti, jog aš myliu Tėvą ir taip darau, kaip jis yra man įsakęs“.