Nuodėmė – tai visi tie šaunūs dalykai, kurie mums patinka, bet dėl mums neaiškios priežasties, nepatinka Dievui. Kadangi mylime Dievą ir nenorime Jam kelti nemalonumų ir liūdėsio, stengiamės nemėgti nuodėmės laikydamiesi tų bjaurių įsakymų, kurie atima viską, kas mums patinka.
Ne, ne ir tūkstantį kartų ne!!! Nuodėmė yra mūsų drama, baisiausias gyvenimo košmaras, laisvės praradimas ir galiausiai mirtis, o įsakymai yra Dievo meilės ir troškimo, kad gyventume oriai, apraiška. Jei tik pažvelgtume į visumą taip, kaip į ją žvelgia Viešpats, pažintume, kas yra tikrasis džiaugsmas be jokių papildomų „pagalbinių priemonių”.

Apmąstymo gairės – br. Michał Nowak OFM Conv.

Skaitiniai KV (266)

Pirmasis skaitinys (Apd 15, 7–21)

    Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į apaštalus ir vyresniuosius:
„Mieli broliai, jūs žinote, jog Dievas jau nuo seniai išsirinko mane iš jūsų tarpo, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų Evangeliją ir taptų tikinčiaisiais. Ir Dievas, kuris skaito žmonių širdyse, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums.  Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu numazgodamas jų širdis.
Tad kam gi gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų protėviai, nei mes patys negalėjome panešti? Verčiau tikėkime Viešpaties Jėzaus malone būsią išgelbėti kaip ir jie“.
Visas susirinkimas nutilo. Dalyviai ėmė klausyti Barnabo ir Sauliaus pasakojimo, kokių didžių stebuklingų ženklų per juos Dievas padarė pagonijoje. Jiems nutilus, atsiliepė Jokūbas ir tarė: „O dabar, broliai, paklausykite manęs! Simonas papasakojo, kaip Dievas pirmiausia teikėsi iš pagonių išsirinkti savo vardui tautą. Čia dera pranašo žodžiai, nes parašyta:
‘Paskui aš sugrįšiu ir vėl atstatysiu suirusią Dovydo padangtę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir atnaujinsiu ją, kad imtų ieškoti Viešpaties visi kiti žmonės, visos tautos, kuriose minimas mano vardas. Taip sako Viešpats, leisdamas nuo amžių tai pažinti’.
Todėl, manding, į Dievą atsivertusių pagonių nedera apsunkinti, o tiktai jiems parašyti, kad susilaikytų nuo susiteršimo stabams, paaukota mėsa, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo. Mat Mozė kiekviename mieste nuo seno turi savo skelbėjų, kurie jį kas šeštadienis skaito sinagogose“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 95, 1–3. 10)

P.  Skelbkit tautoms nuostabius Viešpaties darbus.
A r b a: Aleliuja.

Viešpačiui naują giesmę giedokit,
giedokite jam, visos šalys.
Giedokite Viešpačiui, šlovę duokit jo vardui. – P.Skelbkit kasdien, kad jis išganymą neša.
Skelbkit pagonims jo garbingumą,
tautoms – jo nuostabius darbus. – P.

Skelbkit tautoms, kad Viešpats – galingas Valdovas.
Jis nepajudinamai tvirtą sukūrė pasaulį,
valdo tautas teisingiausiai. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)

P.  Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso,– sako Viešpats; –
aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 15, 9–11)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus myliu. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje.
Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.“