Misija, komunikacija, vienybė
Šventoji Dvasia neištrina skirtumų: Šventoji Dvasia jų nesumaišo, nepadaro iš jų kreminės masės, vienodos konsistencijos, tyrės.
Mane tai nepaliaujamai žavi ne tik todėl, kad mūsų pasaulis vis labiau vienodėja, lygiuojasi į vidurkį. *
Šventoji Dvasia neištrina skirtumų, bet įgalina komunikuoti, vykdyti misiją, priimti sprendimus, kuria bendruomenės vienybę, atneša nuodėmių atleidimą, įgalina sakyti: „Jėzus yra Viešpats.” Kokie Jos veiksmai tave labiausiai domina?
*Kas domisi pasauliu, gali pasižiūrėti čia:
https://www.alexmurrell.co.uk/articles/the-age-of-average
Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv.
SEKMINĖS
Šventosios Dvasios Atsiuntimas (ABC/_ABC) (p. 233)
DIENOS MIŠIOS
Pirmasis skaitinysApd 2, 1–11
Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.
Jeruzalėje gyveno žydų ir pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi. Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. Lyg nesavi ir nustėrę jie klausinėjo:
„Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo krašto kalba?! Mes, partai, medai, elamiečiai, Mezopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frigijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai, – mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis.“
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmėPs 103 (104), 1ab ir 24ac. 29bc–30.
31 ir 34 (P.: plg. 30)
31 ir 34 (P.: plg. 30)
P. Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią
ir atnaujinki žemės veidą.
Arba: Aleliuja.
Šlovink Viešpatį, mano siela! *
Viešpatie, mano Dieve, esi be galo didis!
Viešpatie, kokia tavo kūrinių įvairovė! *
Tavo kūrinių pripildyta žemė. – P.
Jei alsavimą atimi, jie miršta *
ir sugrįžta į dulkes.
Kai atsiunti savo dvasią, jie vėl atgyja, – *
taip tu atnaujini žemės veidą. – P.
Viešpaties garbė per amžius tebūna, *
Dievas savo kūriniais tesidžiaugia!
O, kad patiktų jam mano maldos, *
juk Viešpačiu aš džiaugsiuosi. – P.
Antrasis skaitinys1 Kor 12, 3b–7. 12–13
Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje,
kad sudarytume vieną kūną
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys!
Nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina.
Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visur kur. Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui.
Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną Kūną, visi – žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.
Tai Dievo žodis.
Sekvencija
Dvasia, Viešpatie, ateik, spindulių dangaus mums teik,
žemės klystkelius nušviesk!
Tėve vargstančių, nuženk, savo dovanas dalink,
mūsų dvasią atgaivink!
Sielų Tu ramintojas, svečias atlankytojas,
mielas atgaivintojas!
Darbuose Tu – poilsis, kaitroje Tu – atvėsis,
Tu paguoda liūdesy!
O šviesybe amžina, skaidrink sielos gilumą,
stiprinki tikėjimą!
Be Tavųjų dovanų viskas žmoguje skurdu,
viskas – atvira žaizda.
Nuvalyk, kas sutepta, laistyk, kas išdeginta,
gydyk tai, kas sužeista.
Atitrauk mus nuo klaidų, dvasios šalty duok jėgų,
tiesink vingius mūs takų!
Duok mums, mylintiems Tave, tikintiems Tava galia,
dovanų septynetą!
Duok dorybių atpildą, siųsk laimingą pabaigą,
kviesk į džiaugsmą amžiną!
Posmelis prieš Evangeliją
P. Aleliuja. – Ateik, Šventoji Dvasia,
pripildyk savo tikinčiųjų širdis
ir įžiebk jose savo meilės ugnį. – P. Aleliuja.
EvangelijaJn 20, 19–23
Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu:
imkite Šventąją Dvasią
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.
O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“
Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“
Tai Viešpaties žodis.