Dievas sukūrė mus, žmonės, gyventi, bet po pirmosios nuodėmės nori, kad visi mirtume…ir iš naujo gimtume, kaip naujieji žmonės, laisvi nuo viso blogio ir pilni Jo gailestingumo ir meilės. Deja, kartais trūksta mums tikėjimo, jog Viešpats nieko blogio mums nenori  ir neduoda; stokojame vilties, jog po mirties atgimsime ir gyvensime; mūsų meilė Amžinajam yra labai maža ir menka, nes nepatinka mums aukotis Jam. Tačiau reikia mirti, kad gyventume, reikia atsisakyti savęs, kad neliktume vieni su savo nuodėmėmis, o būtume su Viešpačiu.

Pirmasis skaitinys (2 Kor 9, 6–10)

    Broliai!
Kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus. Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.
O Dievas gali jus gausiai apdovanoti įvairiomis malonėmis, kad visuomet ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir galėtumėte dosniai imtis bet kokio gero darbo, kaip parašyta: „Jis pažėrė, padalijo vargdieniams; jo teisumas amžiais išlieka“.
Tasai, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, parūpins jums sėklos, padaugins ją ir padės subręsti jūsų geradarybės vaisiams. Jūs visais atžvilgiais tapsite pasiturintys ir galėsite būti dosnūs, kad mes turėtume už ką dėkoti Dievui.

Atliepiamoji psalmė (Ps 111, 1–2. 5–9)

P. Laimingas, kas kito gailisi, paskolą duoda.

Laimingas, kas Viešpaties bijo,
kas jo įsakymus myli.
Jo ainiai bus žemėj galingi.
Teisingųjų kartai – palaima. – P.

Laimingas, kas kito gailis, paskolą duoda,
kas reikalus tvarko teisingai,
jam niekad netenka drebėti,
minimas teisuolio vardas per amžius. – P.

Liūdna žinia jo negąsdins.
Širdis jo drąsi, nes Viešpačiu vilias.
Širdis jo rami, nebijanti nieko,
atsainiai jis žvelgia į savo engėjus. – P.

Jis vargšams dovanas duoda, dalija,
jo teisingumas amžiais nežūsta.
Jo didybė skaidriai nušvinta. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 8, 12b)

P.  Aleliuja. – Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse,
bet turės gyvenimo šviesą, – sako Viešpats. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 12, 24–26)

     Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių.
Kas myli savo gyvybę, – ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui.
Kas nori man tarnauti, tegul seka manimi: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“.