Dažniausiai Jėzus palygina Dangaus Karalystę su kasdienine situacija, kad kiekvienas lengvai suprastų kaip labai svarbu siekti šventumo jau čia žemėje. Šiandien Viešpats palygina mus, žmones, užsispyrusius ir nenorinčius tikėti ir priimti Dievo pagalbos. Juk visada atsiras toks žmogus (pvz. senas „aš”), kuris pirmą kalba, jog Dievo nėra ir iš vis jokio Dievo nėra, jog neįmanoma, kad Tas Kažkas sukurtų visą pasaulį, jog savo Apvaizda vadovautų pasaulio istorijai ir kiekvieno žmogaus gyvenimu, o paskui, prieštaraudamas pats sau, teigia, jog Dievas yra atsakingas už visus karus, nelaimes kelyje ir mažo, nekalto vaiko mirtį, jog Nematoma Jėga slepiasi talismanuose ir amuletuose arba net ritualuose užtikrinančiuose laimingą gyvenimą, jog kai kuriems žmonėms yra duota (klausymas kieno duota?) galimybę matyti ateiti ir daugiau negu mums.
Dievo išminties teisingumą patvirtina ja pasitikėję ir pažadėtą tikslą pasiekę žmonės.

Pirmasis skaitinys (1Tim 3, 14–16)

    Brangusis!
Aš tau rašau apie šiuos dalykus, nors turiu vilties greit atvykti pas tave; jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos šulas ir atrama.
Ir, kaip visi sutinka, didi yra maldingumo paslaptis: Jis pasirodė kūne, buvo Dvasios paliudytas, pasirodęs angelams, paskelbtas pagonims, įtikėtas pasaulyje ir šlovingai paimtas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 110, 1–6)

P.  Didingi Viešpaties kūriniai.

Visa širdimi Dievui dėkosiu
teisingųjų tarpe, didžioje jų bendrijoj.
Didingi Viešpaties kūriniai,
nuostabūs tiems, kas juos myli. – P.Puošni, prabangi jo kūryba,
jo teisingumas tveria per amžius.
Paliko veiklos stebuklingos paminklą
gerasis, maloningasis Viešpats. – P.

Maitina kiekvieną, kas jo šventai bijo,
savo sandorą atmena amžiais.
Galybę savo tautai parodė,
atidavė jai žemę pagonių. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 6, 63b. 68b)

P.  Aleliuja. – Tavo žodžiai, Viešpatie, yra dvasia ir gyvenimas.
Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 7, 31–35)

    Viešpats kalbėjo: „Su kuo aš galėčiau palyginti šios kartos žmones? Į ką jie panašūs? Panašūs jie į vaikus, kurie, susėdę turgavietėje, šaukia vieni kitiems: ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote; mes giedojome raudas, o jūs neverkėte’.
Buvo atėjęs Jonas Krikštytojas. Jis nevalgė duonos, negėrė vyno, tai jūs sakėte: ‘Jis demono apsėstas’.
Atėjo Žmogaus Sūnus, jis valgo ir geria, tai jūs vėl sakote: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. Bet išmintį pateisino visi jos vaikai“.