„Šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie”, – šaukia Viešpats Jėzus; „Šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie”, – šaukia ir šventasis Pranciškus, visuose dalykuose ištikimai sekdamas Jėzumi. Man patinka manyti, kad pranciškoniškasis būdas, pranciškoniškoji charizma yra būtent šie šlovinimo žodžiai: prieš Pranciškui patikrinant, koks įvykis artėja, ką jis su savimi neša, jis pradeda šlovinti Dievą, t. y. išpažįsta Jo buvimą ir aiškiai pareiškia, kad Tėvas veikia.

Perkeisk, Tėve, mūsų mąstymą, mūsų širdis, mūsų ausis, mūsų akis, kad visada šlovintume Tave tamsoje, nematydami ir nesvarstydami, ką atneša kasdienybė, kad pirmiausia širdies tikėjimo kalba išpažintume, jog Tu esi ir veiki.

Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.

Dievo Žodžio liturgija Šv. Pranciškaus Asyžiečio iškilmei

I Skaitinis  Sir 50, 1. 3-7

Didis tarp savo brolių savo tautos šlove buvo kunigas Simonas, Johanano sūnus, – jam gyvenant buvo atnaujinti Dievo Namai ir jo dienomis buvo įtvirtinta Šventykla. Jo dienomis buvo iškasta vandens talpykla – tvenkinys savo dydžiu lyg jūra. Jis rūpinosi, kaip apsaugoti savo žmones nuo plėšikų, ir įtvirtino savo miestą prieš apgulą. Koks jis buvo didingas, kai pažvelgdavo iš Padangtės, kai išeidavo iš uždangos Namų! Lyg aušrinė tarp debesų, lyg mėnulio pilnatis iškilmių metu;  lyg saulė, šviečianti ant Aukščiausiojo Šventyklos, lyg vaivorykštė, suspindinti padangių debesyse.

Psalmė Ps 16, 1-2a. 5. 7-8. 11

II Skaitinis  Ga 6, 14-18 

Aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš – pasauliui. Juk nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet vien tik naujas kūrinys. Visiems, kurie laikysis šios taisyklės, teateinie jiems ramybė ir pasigailėjimas; taip pat ir Dievo Izraeliui. O nuo šiol tegu niekas manęs nebevargina, nes savo kūne nešioju Jėzaus žymes. Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūnie, broliai, su jūsų dvasia! Amen.

Evangelija Mt 11, 25-30

 Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.