Viešpaties Jėzaus atlikto egzorcizmo liudytojai teigia, kad jis buvo atliktas piktųjų dvasių valdovo galia. Viešpats Jėzus pirmiausia parodo jų kaltinimo absurdiškumą, o paskui teisingai aiškina tai, kas įvyko, nurodydamas, kad tai buvo ne šėtono darbas, bet, priešingai, „Dievo pirštas”, t. y. darbas, kurį pasaulyje atliko pats Dievas. Kartais ir mums atrodo, kad kai kuriuose gyvenimo įvykiuose viskas prarado prasmę, tarsi juos būtų užvaldžiusi piktoji dvasia, tačiau jei tik atversime širdį šiandienos žodžiui, tie patys faktai gali pasirodyti esą „pirštas”, kuriuo Dievas mūsų istorijoje atlieka konkretų išganymo darbą.

Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv.

XXVII eilinė savaitė
Penktadienis

Pirmasis skaitinys (Jl 1, 13–15; 2, 1–2)

    Apsivilkite gedulu ir vaitokite jūs, kunigai! Raudokite jūs, altoriaus tarnai! Sueikite praleisti nakties apsirengę gedulo rūbais jūs, mano Dievo tarnai! Juk jūsų Dievo namams nebetiekiamos valgių ir gėrimų atnašos.
Paskelbkite šventą pasninką, suruoškite pamaldas! Surinkite seniūnus ir visus šalies gyventojus prie Viešpaties, jūsų Dievo, namų ir šaukite Viešpačiui: „Vaje, kokia diena!“ Nes Viešpaties diena arti; ji ateis su visa Visagalio galybe.
Pūskite ragą Sione, skardenkite mano šventajame kalne! Tegu dreba visi šalies gyventojai, nes Viešpaties diena ateina – ji gi čia pat – diena ūkanota, tamsi, diena debesuota, vėjuota. Kaip ryto žara, nutvieskianti kalnus, ateina tauta, didi ir galinga, kokios anksčiau nėra buvę ir po jos nebebus ligi tolimiausių kartų.

Atliepiamoji psalmė (Ps 9, 2–3. 6. 16. 8–9)

P.  Viešpats teis pasaulį teisingai.

Viešpatie, aš trokštu visa širdimi tave šlovint,
noriu skelbti visus tavo nuostabius darbus.
Trokštu džiūgauti, tavim vis gėrėtis;
tegu tau, Aukščiausias, mano muzika skamba. – P.

Pagonis tu sugniuždei, sužlugdei nedoruosius,
jų vardą visiems amžiams ištrynei.
Į savo išraustą duobę pagonys sugriūva.
Jų koja įkliūva į spąstus, pačių pastatytus. – P.

Viešpats per amžius valdo didingai,
jo teismo sostas tvirtai padarytas.
Teis jis pasaulį teisingai,
tautas bešališkai vertins. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 12, 31b–32)

P.  Aleliuja. – Netrukus šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan,–
sako Viešpats. – O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės,
visus patrauksiu prie savęs. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 11, 15–26)

    Išvarius Jėzui demoną, kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus su demonų valdovo Belzebulo pagalba“. Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus.
Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs gi sakote mane išvejant demonus su Belzebulo pagalba. Jeigu jau aš išvarau juos su Belzebulo pagalba, tai su kieno pagalba išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį.
Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto.
Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio. Neradusi ji sako sau: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’. Sugrįžusi randa juos iššluotus ir išpuoštus. Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena.
Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma“.