„Nebijok parsivestiti Marijos į namus”, kalbėtis su ja, mokytis iš jos džiaugsmo paslapties, kančios, kuri nėra beprasmė, šviesos, vedančios į šlovę. Nebijok atiduoti jai savo idėjų, planų, problemų, pareigų, „nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios”. Be Jos rūpesčio, jautrumo, buvimo lengvai tampame bedvasiai.

Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.

GRUODŽIO 18 D. (KV)

Pirmasis skaitinys (Jer 23, 5–8)

    „Ateina štai dienos,– tai Viešpaties žodis,– kada aš pažadinsiu Dovydui atžalą teisią. Jisai viešpataus kaip karalius ir elgsis protingai, įves šalyje teisingumą ir teisę. Jo dienomis bus išgelbėtas Judas, ir saugiai gyvens Izraelis. Štai vardas, kuriuo jis vadinsis: ‘Viešpats – mūsų teisybė’.
Todėl gi ateina štai dienos,– tai Viešpaties žodis,– kada nebebus daugiau sakoma: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris Izraelio sūnus išvedė iš Egipto’, bet: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris Izraelio namų giminę išvedė ir sugrąžino iš šiaurės šalies ir visų tų šalių, į kurias aš buvau juos išvaręs!’ Jie vėl mat gyvens savo tėvynėje“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 71, 1–2. 12–13. 18–19)

P.  Klestės jo dienomis teisingumas, gražiausia ramybė per amžius.

O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
kad jis valdytų savo tautą kaip dera,
būtų teisingas tavo vargdieniams. – P.

Jis juk vaduos pagalbos maldaujantį vargšą,
tą nelaimingą, kuriam nepadeda niekas.
Jis gailės vargšo, beturčio
ir savo varguoliams gelbės gyvybę. – P.

Garbė Izraelio Viešpačiui – Dievui!
Jis tiktai vienas stebuklus gali daryti.
Garbė jo šlovingajam vardui per amžius!
Garbės jo pilna visa žemė tebūna!
Taip tebūna, tebūna! – P.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Vadove namų Izraelio, Sinajuje Mozei Įstatymą davęs,
ateik ir vaduok mus, ranką ištiesęs. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 1, 18–24)

    Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai.
Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventajai Dvasiai veikiant, ji tapo nėščia. Jos vyras  Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.
Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau,  nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos  vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.
Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis  Emanuelis“, o tai reiškia: „Dievas su mumis“.
Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save.