Atrandame daugiau
Pirmajame skaitinyje šventasis Jonas kalba apie bendravimą su Tėvu ir jo Sūnumi Jėzumi Kristumi, vartodamas žodį „koinonia” (κοινωνία*), kuris gali būti verčiamas kaip bendrystė, bendruomenė, vienybė, ryšys, draugystė. Tokia žodžių įvairovė leidžia mums labiau įsigilinti į Dievo žodį, giliau suprasti Biblijos autoriaus intenciją ir, svarbiausia, tikėjimo jausmu patirti, koks yra mūsų Dievas.
O Evangelija dar stipriau užsimena, kad ši vienybė, bendrystė, ryšys, vienybė su Jėzumi siekia toliau, nei galime suprasti ar įsivaizduoti, nes siekia net kapines ir kapą, kurių vien paminėjimas gali suspausti širdį, bet nepajėgia mūsų atskirti nuo meilės Jėzaus, kuris ne tik tapo žmogumi ir atėjo į pasaulį, bet ir pasirinko mirtį, kaip ir kiekvienas žmogus, kad parodytų mums, kaip toli siekia šis ryšys su Juo – anapus kapo, anapus mirties, anapus mūsų įsivaizdavimo.
Apmąstymą parašė br. mateusz Stachowski OFM Conv.
ŠV. APAŠTALAS JONAS (S)
Pirmasis skaitinys (1 Jn 1, 1–4)
Mylimieji!
Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, – tai rašome apie gyvenimo Žodį. Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.
Ir tai mes rašome, kad mūsų džiaugsmas būtų tobulas.
Atliepiamoji psalmė (Ps 96, 1–2. 5–6. 11–12)
P. Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty.
Viešpats – pasaulio Valdovas:
tedžiūgauja žemė, tekrykštauja salos.
Jį juosia debesys tamsūs,
teise, teisybe grįstas jo sostas. – P.Sutirpsta kaip vaškas kalnai išsigandę
prieš Viešpatį – viso pasaulio Valdovą.
Byloja dangus apie jo teisingumą,
jo garbingumą regi pasaulis. – P.Palaimos šviesa teisingajam šviečia,
tiesios širdies žmogui – linksmybė.
Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty,
jo šventąjį vardą minėkit. – P.
Posmelis prieš evangeliją
P. Aleliuja. – Tave, Dieve, garbinam, Tave, Viešpatie, išpažįstam.
Tave apaštalų choras garbingas šlovina. – P. Aleliuja.
Evangelija (Jn 20, 1–8)
Pirmąją savaitės dieną Marija Magdalietė nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“.
Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato numestas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato numestas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis numestą, bet suvyniotą atskirai.
Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.
* – Naujojo Testamento teologinis žodynas pateikia tokį apibrėžimą (tai tik ištrauka) κοινωνία – abstraktus terminas, sudarytas iš κοινωνός ir κοινωνέω, reiškia „dalyvavimą”, „bendrystę”, ypač su artimu žmogumi. Jis išreiškia dvišalius santykius. Kaip ir κοινωνέω, gali būti akcentuojamas davimas arba gavimas. Todėl jis reiškia: 1. „dalyvavimą”, 2. „davimą”, 3. „bendrystę” (Gerhard Kittel, Geoffrey W. Bromiley ir Gerhard Friedrich, Theological Dictionary of the New Testament (Grand Rapids, MI: Eerdmans, 1964-), 798).