Apsilankęs turistų labai pamėgtoje vietoje, pamačiau, kad ten viskas yra iš plastiko, taip saldžiai nuspalvinta, kad atrodo visiškai nenatūralu, o aš, kartais sąmoningai, kartais intuityviai, ieškau ir renkuosi tai, kas gera, gražu, tikra, todėl autentiška ir tvirta. Šiandienos Evangelijoje skaitome apie apaštalus, kurie, trokšdami aukštesnių ir dvasiškai naudingesnių dalykų, seka paskui Jėzų, nors dar negali to apibūdinti žodžiais. Tik buvimas su Mesiju tą dieną: apsilankymas Jo namuose, pokalbis su Juo, sužinojimas, kur, kaip ir kuo gyvena Mesijas – visa tai paskatino juos pakeisti visą savo gyvenimą ir nukreipti save Evangelijos keliu į šventumą.

SAUSIO 4 D. (KV)

Pirmasis skaitinys (1 Jn 3, 7–10)

  Vaikeliai! Tegul niekas jūsų nesuklaidina! Kas teisiai elgiasi, yra teisus, kaip ir jisai teisus. Kas daro nuodėmę, tas iš velnio, nes velnias visas nuodėmėse nuo pat pradžios. Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų.
Kas yra gimęs iš Dievo, nedaro nuodėmės, nes jame laikosi Dievo sėkla. Jis negali nusidėti, nes yra gimęs iš Dievo. Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai: tas, kuris elgiasi neteisiai, nėra iš Dievo; taip pat tas, kuris savo brolio nemyli.

Atliepiamoji psalmė (Ps 97, 1. 7– 9)

P.  Mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą.

Naują giesmę giedokite Viešpačiui:
nuostabius darbus jis daro!
Jo dešinė visagalė,
jo šventoji ranka pergales skina. – P.

Tekrykštauja jūra ir visa, kas jūroj,
visas pasaulis ir kas jame gyva.
Delnais plokit, upės, upeliai,
jūs, kalnai, linksmai jiems pritarkit. – P.

Prieš Viešpatį Dievą, kai jis ateina,
kai jis ateina tvarkyti pasaulio.
Jis tvarko pasaulį teisingai,
žmoniją valdo kaip dera. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Žyd 1, 1–2)

P. Aleliuja. – Daugel kartų praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus,
o galiausiai šiomis dienomis jis prabilo į mus per Sūnų. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 1, 35–42)

    Tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų.
O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“
Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: „Mokytojau“), kur gyveni?“
Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą.
Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį – Kristų“). Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas“ (tai reiškia: „Petras – Uola“).