Pranašas Jeremijas išgirdo šiuos žodžius: „Dar prieš sukurdamas įsčiose, tave aš pažinau, dar prieš gimimą tave aš pašventinau, – pranašu tautoms tave aš paskyriau.” Pats psalmistas kreipiasi į Dievą, prašydamas: „Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, išmėgink mane ir žinok mano mintis. Pažiūrėk, ar einu klystkeliu, ir vesk mane amžinuoju keliu.” Natanaelis greičiausiai sėdėdamas po figmedžiu verkė Viešpačiui, kad turi kažkokių abejonių, arba skundėsi, kad negirdi ir nemato Dievo, tačiau Dievas labai gerai jį matė, girdėjo ir žinojo, kas darosi jo širdyje. Taip Dievas pažįsta kiekvieną mūsų ir niekas Jam nėra slėpiningas ir abejingas.

SAUSIO 5 D. (KV)

Pirmasis skaitinys (1 Jn 3, 11–21)

    Mylimieji!
Tokia yra žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: mes turime mylėti vieni kitus. Ne taip, kaip Kainas, kuris buvo iš piktojo ir nužudė savo brolį. Kodėl nužudė? Kad jo darbai buvo pikti, o brolio – teisūs.
Nesistebėkite, broliai, jei pasaulis jūsų nekenčia. Mes žinome, jog iš mirties esame persikėlę į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli, tas pasilieka mirties glėbyje. Kuris nekenčia savo brolio, tas žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo, jame pasiliekančio.
Mes iš to pažinome Dievo meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius.
Bet jei kas turėtų pasaulio turtų ir, pastebėjęs vargo spaudžiamą savo brolį, užrakintų jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė?
Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa. Tuo mes pažinsime, jog esame iš tiesos, ir jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį, jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta. Mylimieji, jei širdis mūsų nesmerkia, mes ramiai pasitikime Dievu.

Atliepiamoji psalmė (Ps 99, 2– 5)

P.  Visos šalys džiūgaukit Dievui.

Visos šalys, džiūgaukit Dievui,
jam tarnaukite linksmos,
jo akivaizdon ženkit džiaugsmingai! – P.

Jis tikras Dievas, žinokit!
Jis mus sukūrė, esam jo žmonės,
esam jo liaudis, jo kaimenės avys. – P.

Ženkite pro vartus į šventąjį kiemą,
šlovę jam teikdami, giedodami giesmes.
Garbinkit jį, jo šventąjį vardą. – P.

Viešpats juk geras ir gailestingas per amžius,
ir per kartų kartas mums atsidavęs. – P.

Posmelis prieš evangeliją

P. Aleliuja. – Mums šventa diena išaušo.
Ateikite, tautos, pagarbinkite Viešpatį:
šiandien didinga šviesa nužengė į žemę. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 1, 43–51)

    Išvykdamas į Galilėją, Jėzus sutiko Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos – Andriejaus ir Petro gimtojo miesto.
Pilypas sutiko Natanaelį ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“.
Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“
Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“
Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“.
O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“
Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave“.
Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“
Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu. Tu pamatysi didesnių dalykų“.
Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.