Nedaugelis iš mūsų vis dar atkakliai vykdo savo naujametinius pasiryžimus, nes tokia tiesiog statistika – pusė jų nesulaukia mėnesio pabaigos, o metų pabaigoje tik keli procentai žmonių sugeba atkakliai vykdyti savo naujametinius pažadus.

Galbūt su tais mūsų pasiryžimais yra kaip šiandienos Evangelijoje – mes sugalvojame kažką tokio naujo, kad jis netinka senajam vynmaišiui, dar daugiau, jis gali sugadinti senąjį vynmaišį (pvz., saugokitės traumų, kai kas nors grįžta į sportą po 10 metų nieko nedarymo!).

Ar tarp Tavo naujametinių pažadų buvo vietos kažkokiam dvasiniam pasiryžimui?

PS. Pirmasis skaitinys rodo, kad vienas iš dalykų, kurių Viešpats labiausiai nori, yra paklusnumas. Kitokie dvasiniai pasiryžimai yra gražūs, bet nė vienas neprilygsta paklusnumui….

Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv.

II eilinė savaitė
Pirmadienis

Pirmasis skaitinys (1 Sam 15, 16–23)

    Samuelis tarė Sauliui: „Klausyk, aš tau pasakysiu, ką Viešpats man šiąnakt kalbėjo“. Saulius atsakė: „Kalbėk!“
Tada Samuelis bylojo: „Nors ir tariesi esąs mažareikšmis, bet argi nesi Izraelio giminių galva? Tave gi Viešpats patepė Izraelio karaliumi. Jis tave siuntė į žygį, sakydamas: „Eik ir sutriuškink nusikaltėlius amalekitus; tu kaukis su jais, kol juos sunaikinsi.“ Kodėl gi nepaklausei Viešpaties balso, bet puolei prie grobio ir tai padarei, kas Viešpačiui nepatinka?“ Saulius atkirto Samueliui: „Bet aš paklausiau gi Viešpaties balso – išsiruošiau žygin, kurin mane Viešpats siuntė; tegu ir parsivedžiau Amaleko karalių Agagą, bet amalekitus aš sutriuškinau. Tauta gi pasiėmė keletą avių ir galvijų iš grobio – geriausiąją dalį iš to, kas buvo pasmerkta žūti, kad ją Gilgale paaukotų Viešpačiui, tavo Dievui.
Tačiau Samuelis prabilo:
„Ar atnašos Viešpačiui lygiai patinka, kaip paklusnumas Viešpaties balsui?
Iš tikro klusnumas vertesnis už auksą, paklausymas avino taukus pranoksta.
Neklausymas – nuodėmė, kaip ir būrimas, o užsispyrimas – tikra stabmeldystė.
Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, tai atmeta Viešpats tave kaip karalių“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 8–9. 16–17. 21. 23)

P. Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

Ne dėl aukų aš tave barsiu,
deginamąsias aukas visuomet man aukoji.
Iš tavo tarno nereikia man veršio,
nei ožio iš tavo bandos.  – P

Kam dar tu įsakus mano skaičiuoji,
kam dar tavo burna mano sutartį mini,
jei tu mano tvarkos laikytis nenori,
jei sviedi šalin mano žodį.  – P

Šitaip elgies ir manai – aš tylėsiu?!
Manai, kad aš panašus į tave būsiu?
O ne! Aš tave barsiu,
tavo darbais akis tau badysiu.
Kas šlovinimo auką aukoja, tas mano gerbėjas.
Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą. – P

Posmelis prieš evangeliją (Žyd 4, 12 )

P. Aleliuja. –  Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas.
Jis teisia širdies sumanymus bei mintis. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 2, 18–22)

    Tuo metu Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“
Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus.
Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“