Nors Tėvas žino, ko mums reikia, dar prieš mums to prašant, turime kalbėtis su Dievu apie savo reikalus, gyvenimą, darbus, šlovinti Jį, prašyti ir dėkoti Jam, ir net melstis be paliovos. Toks atvirumas yra mums labai naudingas, nes tada tiksliai žinome, ko norime, vertiname tai, ką gauname, ir neprašome dėl to, ką galėtume pavadinti „trumpa kaprizų užgaida”. Duodamas mums tik tai, kas būtina ir kas veda į išgelbėjimą, Dievas parodo mums savo meilę, rūpinimąsi mumis ir stiprina ryšį tarp mūsų ir Jo. Taigi, drąsiai ir nuolat melskimės.

I GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV)
ANTRADIENIS

Pirmasis skaitinys (Iz 55, 10–11)

    Štai ką sako Viešpats:
„Kaip lietus ir sniegas nukrinta iš dangaus ir tenai nebegrįžta, bet žemę drėkina, kad dygtų ir želtų, kad sėklos atneštų sėjėjui ir duonos pavalgiui, taip žodis, išeinąs iš mano burnos; jisai pas mane nesugrįžta bergždžias: įvykdo, ko noriu, atlieka, kam siųstas“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 33, 4–7. 16–19)

P. – Iš visų nelaimių Viešpats gelbi teisiuosius.

Su manimi visi šlovinkit Viešpatį,
aukštinkim Viešpaties vardą, kaip vienas.
Viešpaties ieškau, jis atsiliepia
ir išvaduoja mane is baisybių. – P.

Žvelkit į jį, ir jums nušvis veidas,
nebeteks rausti iš gėdos.
Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo,
iš visų bėdų išvadavo. – P.

Į teisiuosius Viešpats žvelgia maloniai,
ausys jo girdi jų šauksmą.
Nuo piktavalių nusigęš Viešpaties veidas,
ir nieks nebeminės žemėj jų vardo. – P.

Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta,
iš visų nelaimių juos gelbi.
Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai,
išvargintas sielas pagydo. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Mt 4, 4b)

    Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.

Evangelija (Mt 6, 7–15)

    Jėzus kalbėjo:
„Melsdamiesi  nedaugiažodžiaukite, kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nedarykite taip, kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia.
Todėl melskitės taip:
‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas  teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto.
Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“.