Pakeliui iš Egipto į pažadėtąją žemę Viešpats Dievas mokė izraelitus Įstatymo, kad jie žinotų, kaip elgtis, kad būtų šventa tauta. Jei ne tai, izraelitai būtų įžengę į Kanaaną vergų, kurie tik pakeitė gyvenamąją vietą, širdimi. Dievas nori išmokyti Įstatymo ir tavo, ir mano širdį, tik šiame apreiškimo etape kalbama nebe apie Įstatymą, išraižytą akmens plokštėse, bet apie meilės įsakymą, kuriam galią suteikia prisikėlusio Kristaus Dvasia; klausimas, ar priimsime Jo kvietimą į laisvę.

Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv.

III GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV)
TREČIADIENIS

Pirmasis skaitinys (Įst 4, 1. 5–9)

    Anapus Jordano, Moabo krašte, Mozė bylojo izraelitams:
„Dabar, Izraeli, klausyk tų įstatymų ir nuostatų, kurių jus mokau laikytis. Klausykite, ir jūs gyvensite – įžengsite į žemę, kurią Viešpats, jūsų protėvių Dievas, jums atiduoda, ir ją užvaldysite.
Jus mokau, kaip Viešpats, mano Dievas, man liepė, įstatymų ir nuostatų. Laikykitės jų šalyje, kurion jūs įžengėte jos užvaldyti. Gerbkite juos ir laikykitės jų. Juk tai bus jūsų išmintis ir išprusimas tautų akyse. Susipažinusios su šiuo teisynu, jos turės pripažinti: ‘Iš tikro, ši didžioji gentis yra išmintinga ir apsišvietusi tauta!’
Kuri iš didžiųjų genčių turi tokius sau artimus dievus, koks artimas mums yra Viešpats, mūsų Dievas, kada jo šaukiamės? Taipogi kuri iš didžiųjų genčių turi tokius tikslingus įstatymus ir nuostatus, kokie skelbiami šitame nurodyme, kurį pateikiu jums šiandieną?
Tad saugok save ir būk dėmesinga! Nepamiršk nutikimo, kurį pamatei savo akimis, ir žodžių, kuriuos išgirdai. Jų neišleisk iš širdies per savo gyvenimą“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 147, 12–13. 15–16. 19–20)

P. – Šlovink, Jeruzale, Viešpatį!

Šlovink, Jeruzale, Viešpatį,
Savo Dievą garbink, Sione!
Jis tavo vartams skląsčius padarė,
Tavo vaikams jis duoda palaimą. – P.

Jis savo žodį siunčia į žemę, –
Sparčiai jo įsakymas skrieja.
Žemę sniegu, kaip vilna nukloja,
Kaip pelenais šerkšnu ją nubarsto. – P.

Jokūbo vaikams savo žodį paskelbė,
Izraeliui savo įstatymus ir priesakus davė.
Kitoms tautoms jis to nepadarė,
Nė vienai iš jų neapreiškė savo sprendimų. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (plg. Jn 6, 63b. 68b)

Viešpatie, Tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas. Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

Evangelija (Mt 5, 17–19)

    Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nei vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.
Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę“.