3sakiniai

Girdi Mane?

Posted by in apmąstymas

Katalikas tai tas, kuris laikosi nuošaliai ir vadovaujasi kitomis vertybėmis, negu „visi teisingi“. Bėkite iš miesto, negrįžkite į jį… Ar įmanoma įsivaizduoti saugiausią vietą už Jeruzalę? Vis tiek tas miestas griūvo laidodamas visus, kurie laikosi grynos žmogiškos logikos bei žemiško mąstymo. Nebijokite! Pakelkite galvas! Girdi Mane? Pakelk galva! Apmąstymą parašė br. Michał Nowak OFM Conv.

Pasaulio pabaigos baisybės

Posted by in apmąstymas

Kai prasidės pasaulio pabaiga bus matomi neįprasti ženklai ir vyks sukylanti neramumą žmonių širdyse gamtos pasikeitimai – bet tai neviskas. Tuo metu paaiškės kiekvieno charakteris ir bruožai: ir taip vieni taps agresivūs, puolantys kitus, kaltinintys Dievo mokinius jau senai įspėjančius ir raginančius atsiversti, o kitiems bus duota progą liudyti apie Dievą ir sugrudinti savo įsitikinimus. Suskilimas tarp žmonių bus milžiniškas, nes perskirs net šeimas ir draugus. Bet tikintiesiems neužtruks Dievo palaikimo ir apsaugos – Jis teks vilties nugalančios baimę ir stiprybės pakelačios sunkumus.

Pabaiga?

Posted by in apmąstymas

Savo pabaigą turi ir futbolo varžybos, ir pamoka mokykloje, ir darbo diena, ir visi šio pasaulio dalykai.. Tikimės, kad pabaiga bus laiminga arba norime, kad kuo greičiau pasibaigtų nemalonūs dalykai arba svajojame, kad miela akimirka tęstųsi be pabaigos. Tačiau, kai tik suprantame, jog viskas pasibaigs nepriklausomai nuo mūsų planų ir valios, apima kažkoks neramumas ir baimė dėl nežinomybės kas toliau. O toliau yra vien Dievas, kuris yra amžinasis ir visų mūsų pastangamų ir pasiryžimų esmė.

Kiek yra vertas Tavo skatikas?

Posted by in apmąstymas

Ekonomistas ar matematikas pasakytų, jog Jėzus nemoka skaičiuoti ir nežino pinigo vertės, tačiau tai būtų paviršūtiniškas išvadas ir žemiška logika. Dievas žvelgia į žmogaus mintis ir motivus, labai gerai žino jo planus ir ketinimus, supranta jo abejones ir svarstimus bei tinkamai įvertina priimtus sprendimus. Todėl Dievas nenori, kad žmonės varžytų, kad daugiau aukoja Dievui, sergantiems ir neturintiems pakankamai lėšų gydymui, alkstančiams vaikams Afrikoje ar kitai karitativinai veiklai. Jis laukia kuo didėsnio pasiaukojimo – pasitikėjimo vien Juo, ir nieko kito, visame kame.

Karo menas

Posted by in apmąstymas

Kodėl mirtis bus sunaikinta kaip paskitinis priešas – ne būtų lengviau pirma susidoroti su ja? Paulius rašo, kad pirma bus sunaikintos valdžios, galybės, pajėgos…, nes kitaip mirtis būtų vėl įlistų į kovos lauką atserginėmis durimis (šią paslėptą informaciją galime surasti Išminties knygoje: „per velnio pavydą mirtis atėjo į pasaulį“ (Išm 2,24) Tikriausiai nieko daugiau nesužinosiu apie šios kovos strategiją, todėl geriau susikaupti ant šios kovos jau paskelbtų pasiekmų: „Kai jam bus visa pajungta, tuomet ir pats Sūnus nusilenks tam, kuris buvo viską jam pajungęs, kad Dievas būtų viskas visame kame.“…read more

Iš Jo giminės

Posted by in apmąstymas

„Jokūbo protoevangelija“ (140 m. po Kr.), „Marijos gimimo Evangelija“ ir „Palaimintosios Marijos gimimo ir Išganytojo vaikystės knyga“ (VI am. po Kr.), apokrifai, pasakoja, jog vyresnio amžiaus Joakimas ir Ona, ilgai laukė palikuonio. Gimus mergaitei davė vardą Marija, o jai sulaukus tris metus paaukojo ją Viešpačiui bei atidavė į šventyklos mokyklą mergaitėms. Ten Marija išmoko ir įvairiausių rankos darbų ir maldingumo. Taip pat sužinojo, jog Dievas ypatingai myli ir apdovanoja išskirtinėmis malonėmis tuos, kurie įgyvendina Jo valią. Jie yra tikroji Jo giminė!

Plėšikas – recidyvistas

Posted by in apmąstymas

Viešpats Jėzus šiandien kovoja dėl šventyklos tyrumo, nes jos prieangoje vykdoma priekyba pavertė maldai skirta vietą į plėšikų lindyne. Biblijos mintis apie šventyklą apreiškia tiesą, jog kiekvienas mūsų yra ta šventa vieta, nes Dievas apsigyvendamas mumyse įžengia į regimą pasaulį, o tada viską pripildo savo Sūnaus Dvasia. Kad įleisčiau Viešpatį į save, pirmą privalau Jį pakviesti, kad išvarytų iš manęs plėšiką – recivydistą, kuris ne Dievo ieško, o naujų šio pasaulio grobių: žmonių geros nuomonės, egoizmo, tuščios ambicijos, pabėgimo nuo savo gyvenimo… Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv.

Jėzaus ašaros

Posted by in apmąstymas

Jėzus skelbė Gerąją Naujieną, darė stebuklų, gydė ligonių, išlaisvino apsėstųjų, bet tik mieguistumas, abėjingumas ir nesuvokimas, jog Mesijaus aukoje yra išganymas, privertė Viešpatį verkti. Nors Izraeliečiams buvo pažadėtas išlaisvinimas, nors viskas jiems buvo paaiškinta, nors jies laukė Gelbėtojo, išdavė ir nužudė Jį, o pamatę Jį prisikėlusį, neįtikėjo Jo. Ar šiandien Jėzus neverkia dėl mano mieguistumo ir nuobodulio tikėjimo reikaluose?

Posted by in apmąstymas

Didžiūnas, apie kurį kalbama šiandien Evangelijoje, iš savo tarnų nereikalavo, kad jam įsiteiktų, bet parodytų savo gabumus administravime jiems patiktiais pinigais bei ištvermės ir ištikimybės, kai kiti jam buvo priešingi. Gerai atlikusiems savo pareigas buvo atlyginta aukštesniomis pareigomis ir privilegiomis. Subartas buvo netikęs tarnas, kad bijodamas valdovo nieko nepadarė. Didžiausios bausmės susilaukė tie, kurie busimam karaliui sakydavo mielus žodžius, o jam išvažiavus garsiausiai šaukė prieš jį. Žinoma, kad tas didžiūnas tai Dievas; klausimas lieka vienas: kurių tarnų grupei aš priklausau?

Šv. Elzbieta Vengrė

Posted by in apmąstymas

Pranciškoniška šeima ypač šiandien džiaugiasi tretininkų globėja šv. Elzbieta Vengrė. Būdama jauna subrendė santuokai; kilusi iš karališkos giminės nenustodavo savorankiai auklėti vaikus; skiriant daug demėsio šeimos reikalams savo širdies neatsukdavo nuo ligonių ir vargšų; aktyviai dalyvaudama gailestingumo darbuose nepamiršdavo maldos ir puosėlėjo kontemplacijos gyvenimą. Tobulai įgyvendino jos diena skaitytą Evangelijoje Jėzaus pasakytą sakinį: „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų, tą padarėte Man.“