3sakiniai

Mylėk, džiaukis ir atnešk vaisių

Posted by in apmąstymas

Oho, tikrai nelengvas yra tas velykinis uždavinis, kuris nuolat kartoja apie meilė ir būtinybę mylėti, o šiandien dar, kad reikia dėl to džiaugtis ir atnešti vaisių… Toks pasiskundimas būtų teisus, jeigu Dievo Žodžio liturgia nepaskelbtų dar apie vieną dalyką: jog tai padaryti iš tikrųjų įmanoma! Nes mylėti, džiaugtis dėl to ir atnešti vaisių yra normalu ir įmanoma tam, kuris bendradarbiauja su Šventąja Dvasia – Jėzaus Dovana Jo draugams. Mesijas nepalieka mums darbų sąrašo bei taisyklių, bet palieka mums Šventąją Dvasią. Užtenka pasilikti Joje, o Jinai visko išmokins. Apmąstymą parašė br….read more

Būti paklusniam

Posted by in apmąstymas

Knyga „Apaštalų darbai“ liudija apie jaunos Bažnyčios atvirumą Šventosios Dvasios veikimui. Apaštalai skelbiantys Gerąją Naujieną paklusniai sekia Įkvėpimo balso. Nebėga nuo Jo, neužgožia Jo, bet nuosekliai būna paklusnūs. Būti, kaip apaštalai, atviru Įkvėpimo balsui, tai kilni dorybė! Apmąstymą parašė br. Tomasz OFM Conv.

Tapti draugu

Posted by in apmąstymas

Jėzus kviečia kiekvieną žmogų į ypatingą būrį – būrį draugų, kurie išsiskiria tarpusavio meile, o tai yra meilė su visomis pasekmėmis. Tai nėra trumpalaikia meilė, tuo labiau kūniška, bet tokia, kuri netaupo savęs, aukojasi dėl kito labo bei niekada nesibaigia. Įdomiausia, kad tas kvietimas nėra skirtas žmonėms, kuriuos vadiname „šventaisiais“ arba didvyrais, bet kiekvienam mūsų, nes tokiai meilei kiekvienas yra gabus. Apmąstymą parašė br. Robert Kozielski OFM Conv.

Gana

Posted by in apmąstymas

Net paskutinės vakarienės metu apaštalai dar ne viska buvo supratę ir prašė Jėzų, kad parodytų jiems Tėvą. Žinoma, kad Jėzus veikia vienybėje su Tėvu ir Šventojoje Dvasioje. Visi troškimai, tikslai, planai ir darbai suranda pritarima ir palaiminima kiekvienos Dieviškos asmens širdyje. Taigi, ar ne gana mums, kai Jėzų matome ir priimame Švenčiausiajame Sakramente? Ar ne gana mums, kai girdime Dievo žodį Evangelijoje? Ar ne gana mums, kai pats Dievas teikia atleidimą ir gailestingumą išpažinties metu? Ar mums dar kažko reikia?  

Vynininkas

Posted by in apmąstymas

Dievas Tėvas žino, kurią šakelę reikia išpjauti, o kurią apvalyti. Jisai irgi žino kaip apvalyti ir kiek apvalymo procesas užtruks. Viska tai daro dėl vaisių, kuriuos tikiuosi, šakelė išdatneš. Tokių vaisių Tėvas jau šiandien mato tavyje ir dėl jų su dideliu entuzjazmu ir meile dirba su tavimi, su tavo gyvenimu, veda tave pas save. Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.

Daug vargų

Posted by in apmąstymas

Viešpats Jėzus duoda ramybę, kitaip ir kitokią negu pasaulis. Jėzaus dovana teikiama varguose tačiau tvirta ir nuolati. Tai, ką duoda pasaulis gauti lengva ir lygiai legva prarasti, nes neturi vertybės. Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.

Iš visų jėgų

Posted by in apmąstymas

Iš visų jėgų Paulius ir Barnabas kovoja, kad juos nesumaišytų su Dievu! Iš visų jėgų kiekvieną dieną tau reikia kovoti, kad pats save nesumaišytum su Dievu ir nenorėtum teisti kitus, visame kame pats sau padėti, lyg būtum Dievas. Iš visų jėgų kovok, kad niekas neužimtų Dievo vietos tavo širdyje ir gyvenime, nes labai sunku susigrąžinti išbalansuotą tvarką. O šitą pasitaisymą vadiname išganymu! Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.

Karštas troškimas

Posted by in apmąstymas

Jėzus mylėdamas savuosius atsiduoda jiems į rankas. Nežiūri savo dieviškumo, nebijo kentėti, neskaičiuoja nuostolių ir kainos – tiesog myli ir atsiduoda. Nes meilė be atsidavimo ir kančios tai ne tikroji meilė, tai vien savo svajonių, jausmų ir geismų egoistiškas patenkinimas. O Jisai – Tobula Meilė trokštanti mūsų laimės ir džiaugsmo laisvėje.

Viskas turi savo kainą

Posted by in apmąstymas

Pasirodo, kad žmogaus prigimtis sugeba viską parduoti: savo tikėjimą, meilę, viltį, amžinąjį gyvenimą, pažadus… Judo klausymas: „Ką man duosite, jeigu jį aš jums išduosiu?“, įrodynėja tragišką priešingumą tarp to, ką gauna ir to, ką praranda. Būtent todėl, parduodami Jėzų už menkus nuodėmių ir malonumų sidabrinius, turime būti atpirkti ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet išduoto Kristaus brangiuoju krauju. Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.

Per maža

Posted by in apmąstymas

– Per maža tau būti mano tarnu – pasakius tai Viešpačiui Dievui, mums atrodo, jog nuolat Jisai nori daugiau iš mūsų, nėra patenkintas mūsų tarnyste, turi mums priekaištų, yra nusivylęs. Bet tai klaidingas mąstymas! Per maža pasitiki Manimi, per maža lauki iš Manęs – tai nėra nusivylusio balsas, bet kažko, kas laukia, kad mes daugiau norėtume, kad Juo visapusiškai pasitikėtume, kad Jam patikėtume visą savo gyvenimą, nes Jisai nori mums duoti daug daugiau! Apmąstymą oarašė br. Patefonas OFM Conv.