3sakiniai

Džiaukitės!

Posted by in apmąstymas

Ar gali džiaugtis mažas vaikas, kai jo tėvai miršta; arba jaunas žmogus, kai gydytojai nustato jam kaulų ligą, dėl kurios turi naudotis rementais; arba vyskupas, kurio vyskupijoje po pirmo pasaulinio karo nebuvo vienybės ir nuolat kyldavo konfliktai? Ne tik nugalėjo šias ir kitas problemas palaimintasis vyskupas Jurgis Matulaitis – jis sugėbėjo dar įgyvendinti sau pastatytus iššūkius: baigti teologijos daktaro studijas ir vesti paskaitas, atnaujinti beveik išnykusį Marijonų Ordiną bei įsteigti dar dvi moterų kongregacijas. Su juo susitikusį žmonės sakydavo, jog pal. vysk. Jurgis visada buvo ramus, taktiškas ir linkęs kiekvienam…read more

Dievui vis tiek maža

Posted by in apmąstymas

Kaip stipriai Dievas yra užsidegęs pranešti kiekvienam žmogui apie savo beribį gailestingumą ir neišsekančią meilę – ne tik pats tapo žmogumi, kad galėtų savo lupomis viską papasakoti, ne tik pasirinko dvyliką apaštalų, kad eitų ir skelbtų Evangeliją, dar pasirenka septiniasdešint du mokinius, kad kuo greičiau visus žmones pasiektų Jo žinią. Taip pat savo tarnams duoda aiškus nurodymus ką ir kaip turi skelbti netikintiems ir tikintiems. Žinodami, jog Dievo Žodis yra gyvas ir visada aktualus, privalome suprasti, kad ir šiandien Viešpats šaukia ir į savo tarnų eiles (kunigus, vienuolius, misijonierius, kurie…read more

Jėzaus ambasadoriai

Posted by in apmąstymas

Po prisikėlimo Jėzus davė savo apaštalams ir mokiniams ypatingų galiu, kokias naudojasi tik Dievas: išvarinėti demonus, gydyti ligonius, turėti atsparumo nuodams, be blogų pasekmių susidurti su pavojingomis situacijomis…Tuo pačiu įpareigoja juos apeiti visą pasaulį ir kiekvienam susitikusiam žmogui pasakoti ir savo gyvenimu liudyti apie Dievo Gerąją Naujieną – Evangeliją. Kiek vėliau prie Vienuolikos į Judo Iskarioto vietą buvo išrinktas Motiejus, dar vėliau šios dienos globėjas – šv. Paulius ir per visą istoriją daug daug kitų. O kas bus Dievo pašauktas į apaštalo ambasadoriaus pareigas žemėje du tūkstančiais dvidešimt pirmaisiai metais?

Dievo laiškas

Posted by in apmąstymas

Kai rašome kažkam artimam laišką norime aprašyti viską, kas yra svarbu ir mums ir artimam, apie savo gyvenimo įvykius, kurie padarė mums įspūdį arba pakeitė mūsų pasauliežiūrą, apie emocijas ir jausmus, kurie kartais yra lyg vulkanas – norime aprengti į žodžius savo vidų, išliejame save ant popieriaus lapo. Panašai Dievas norėjo sutalpinti Biblijos eilėje visą savo meilę žmonėms, o negalėdamas to padaryti, atsiuntė savo Žodį – Sūnų Jėzų Kristų. O kad tik šiolaikinio pasaulio trukšme išgirstume Tą Dievo Žodį kalbantį mums.

Dykaduoniai, tai yra apie linksmybes iš naujo

Posted by in apmąstymas

Tikriai kiekvieno pašaukimas tai „tarnauti gyvajam Dievui“ (greikiškas žodis latreuo – tarnauti, galima išversti kitaip: šlovinti, atiduoti garbę tarnaujant), tačiau trukdo mums įgyventi savo pašaukimą mūsų negyvi darbai – aktualios nuodėmės arba pasekmės ankstesnių blogų veiksmų. Jie turi galios atitraukti mus nuo Dievo ir būti kliūtimis prisiartinti prie Jo. Visa laimė turime Viešpaties Jėzaus Kristaus Kraują, kuris apvalo mus ne kad pradėtume iš naujo linksmintis, bet kad galu gale galėtume tapti paklusnais Dievui. Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.

12

Posted by in apmąstymas

Jokūbas, kuris visą naktį grumiasi su „kažkokiu“ paslaptingu vyru – Dievu, tampa Izaeliu (kovojantis kartu su Dievu, nebūtinai prieš Dievą – Orygenes), dvylikos giminių protėviu. Jėzus pasirinko dvyliką apaštalų, kad deka girdėtų Jo pamokymų ir matytų Jo padarytų stebuklų sustiprėję tikėjime būtų išsiųsti skelbti Gerąją Naujieną bei išvarynėti demonus ir taip kūrtų ir vestų Bažnyčią. Šiandien Viešpats pasirenka kiekvieną mūsų, kad būtume Jo sekėjais ir pasauliui neštume Dieviško gailestingumo ir meilės dovanas. Ar suras bent 12 bendrininkų?

Agus Dei, Agnes Dei, Krikščionis – Dievo žmogus.

Posted by in apmąstymas

Jėzus atėjęs į pasaulį skelbė Gerąją Naujieną, gydė ligonius, išlaisvino apsėstuosius ir darė daug kitų stebuklų įrodydamas savo Dieviškumą, tačiau jie nebuvo Jo įsikūnijimo tikslas. Jėzaus misija tai visos žmonijos išganymas per savo kančią, mirtį ir prisikelimą. Kaip tylus ir ramus avinėlis dėl meilės mums leido save net nužūdyti, kad tik mes būtume laisvi nuo piktojo pinklių. Į tą meilę ištikimybe pažadui ir ištvėrme kankinimuose atsakė jaunoji dvylikmetė Agnė, šios dienos globėja. Kitaip negalėjo pasielgti – vardas įpareigoja. Krikščionio vardas kyla nuo Kristaus.

Daryti gera ar bloga?

Posted by in apmąstymas

Adomas ir Ieva pradžioje gyveno vienybėje ir santarvėje, tačiau nuo laiko kai suvalgę iš gero ir blogo pažinimo medžio, privalėjo rinktis tarp gerų ir blogų darbų. Kaip jie, taip ir mes, dabar, laisva valia apsisprendžiame ką darome: ar nesavanaudiškai skleidžiame gerumą ar esame skriaudikai, apgavikai ar kitokie nusidėlėliai. Žinoma, niekas mūsų, net turėdamas kilnių tikslų ir trokštimų, neišvengia nusikaltimų, todėl ateina Jėzus ir sako: „ištiesk ranką“. Ir nudžiūvusi, apmirusi, blogą darusi ranką atgija, o Viešpats ją prikrauna savo gailestingumu ir dovanomis, kurias galime/privalome dalinti nemokamai pasauliui.

Teisė, taisyklės, potvarkiai…

Posted by in apmąstymas

Visame pasaulyje kur tik yra žmonės yra reikalingos įvairiausi nustatymai, kad būtų aišku, ko galima, o ko nedera daryti; dar už elgėsį, ir korektišką ir neteisingą, yra numatytos pasekmės. Atsisakome šiek tiek savo laisvės (arba geriau parašyti savivalios), kad galėtume gyventi visuomenėje vienas kitam netrukdydamas nei nelaužydamas kito laisvės. Jonas Paulius II pasakė, jog „mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė“. Tačiau apribojmai negali įkišti žmogų į kažkokias „žiauriai nepatogias“remeles, kurios visiškai atima laisvę, nes „teisė nustatyta žmogui, ne žmogus teisei“.

Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!

Posted by in apmąstymas

Jau Senajame Testamente, kaip ir kitose religijose, pasninkas turėjo parodyti gailestį dėl padarytų nuodėmių, padėti žmogui įsiminti, jog Dievas yra gailestingas, tapti prašymo malda sunkioje situacijoje. Pranašai dar aiškino, kad pasninkas tai išorinis ženklas, kuris privalo būti sujungtas su širdies pasikeitimu ir solidarumu su vargšais. Jėzaus ateimas prideda pasninkui naujų elementų išsaugodamas anksnesnius: gauname neabejotiną tobulo Dievo gailestingumo malonę ir laisvę nuo savo kalčių bei susivienijimo su Mesijaus auka dovaną, kurio dėka dangaus vartai mums atsidarė.