3sakiniai

Ar iš tikrųjų geriau žinoti?

Posted by in apmąstymas

Jeigu Viešpats Jėzus mums visiems apreikštų kada Jis vėl atėis į žemę, o tuo pačiu, kada bus pasaulio pabaiga, nebūtų tai mums naudinga. Greitai atsirastų tokių, kurie lauktų paskutinios dienos ir tik tada planuotų atsiversti, o iki to laiko nuolat darytų blogą kitiems. Kiti norėtų kuo greičiau užsitikrinti šventumą, o po to užsiimti savo reikalais ir taptų abejingi artimiems. Dar kiti, bematant tuos kitus, visiškai suabėjotų teisingumu ir Dievu.

Budėti

Posted by in apmąstymas

Laukiame to žmogaus, kurį tikrai mylime, mums yra labai svarbus arba kai tas žmogus yra mums autoritetas. Nesunku tada nemiegoti, nevalgyti, atšaukti kitus susitikimus, palikti visus skubus reikalus. Ar taip svarbus gali būti Dievas?

Kur tavo turtas?

Posted by in apmąstymas

Viešpats pasakodamas apie turtingą ūkininką įspėja mus, kad nebūtume godūs. To žmogaus kaltė yra ne šitame, kad laukai atnešė jam gausų derlių nei tame, kad išmintingai sugalvojo pastatyti naujus klojimus. Nusidėjo ir užsitraukė kaltę dėl to, kad pasitikėdamas vien savo turtais trokšto linksmybių ir ieškojo amžinos laimės praeinamuose dalykuose visiškai pamirštadams dangiškus – tikrąjį turtą. Vaistas nuo tokio godumo yra dalintis su stokojančiais.

Tikras liudytojas

Posted by in apmąstymas

Skelbti Dievo meilę ir Jo gailestingumą tai kiekvieno tikinčiojo pareiga. Lygiai svarbu žinoti ką ir kam skelbti. Kiap kitų akivaizduoje reikia prisipažinti, jog esame Jėzaus mokiniais, net tada, kai mūsų gyvybė yra pavojuje, taip kasdieniniuose, nereikšmingoje, kitiems nematytose situacijose reikia išlikti ištikimiems ir taip būti sau pačiam liudytoju.

Bijoti ar nebijoti?

Posted by in apmąstymas

Peržiūrėti įrašą Taigi bijoti Dievo ar nebijoti? Bijo vairuotojas viršijantis greitį ir nenorintis, kad policija jį pagautų; bijo statybininkas nekokybiškai atliekęs savo darbus, kad pastatas negriūtų; bijo virėjas pridėjęs per daug pipirų, kad jo restorano klientai daugiau neateis pietų ir bijo nusidėjelis norintis paslėpti savo kaltę nuo Dievo. Nebijo gyvenantis tiesoje, net tada, kai ji atskleidžia jo silpnybes; nebijo darantis viską teisingai ir nesukčiaujantis; nebijo pasakojantis Viešpačiui apie savo nuodėmes ir pasitikintis Jo gailestingumu.Dievo garbė, didybė, visagalė, šventumas, išmintis ar amžinybė nesukyla baimės, bet nora šlovinti Dievą ir dėkoti Jam,…read more

Ir vėl „vargas jums“

Posted by in apmąstymas

Argi vakarišktis ‘vargas jums“ nesupurtė mano širdies, jog šiandien Dievas kartoja tuos pačius žodžius?! Kol nežiūrėsiu į ateitį, kol svajosiu vien apie šios dienos sekmę, kol renksiu, kas man šią akimirką patogu ir miela, bei ne renksiu ateities ir tuo, kas artima mane prie Viešpaties ir amžinybės, tol tobulai mylėdamas mane Dievas bepaliovos kartuos „vargas“. Gali būt, kad tai yra paskutinis žiburys mano gyvenimo horizonte.  

Vargas ar gailestingumas?

Posted by in apmąstymas

Jėzaus šiandieninis „vargas“ atskleidžia nedažnai matytą Jo veidą – Dievas yra teisingas ir neleidžia save apgauti. Nes jei žmogus atsiskaito už smulkmenas, o pralaidžia pagrindinius dalykus arba jei nešioja aukštai galvą ir nenori nesavanaudiškai padėti kitam arba kai mato artimo silpnybes ar parpuolimus, o nepripažįsta savo kaltės, nors pats jį į tokią padėtį įpastumė, tai negali net svajoti apie Dievo gailestingumą. Nepamiršdami gero latro greito atsivertimo mirties akimirkoje šaukime Dievo pasigailėjimo, kad neišgirstume siaubingo „vargas“

Tyros širdies dovana

Posted by in apmąstymas

Nesuvaldomas noras vadovauti visiems ir visko laikyti lyg savo nuosavybė suteršia žmogaus širdį, visą jo vidų, o tada neturi reikšmės kaip švari ir švelni atrodo žmogaus išorė. Jėzus kviesdamas duoti „išmalda iš savo vidaus“, tikrai neragina pasidalinti šiais netvarkingais troškimais. Jisai nori žmogaus dvasios permainos ir autentiškos meilės dovanos, nori, kad žmogus išsilaisvintų nuo gobšumo, pukybės, išdidumo ir visokiausių nelabumų bei nebelaikytų save kitų savininku, bet jų tarnu.

Tik paklusnus yra laisvas

Posted by in apmąstymas

Laisvė galima prarasti! Laisvę gauname dovanai, bet reikia ją taip priimti ir puoselėti, kad greitai netaptume priklausomi nuo visko, net nuo savo laisvės siekimo. Todėl nuolat privalome atsisukti į Tą ir klausytis To, kuris duoda laisvę. Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.