3sakiniai

Viešpaties svajonė

Posted by in apmąstymas

Sunku suprasti, kodėl Kristus pašaukė į Apaštalų būrį savo tautos išdavyką, bendraudarbiaujantį su okupantu – muitininką Matą. Argi nebuvo gerėsnių? Dar labiau nesuvokiu, kodėl į tą pačią grupę Viešpats Jėzus pašaukė ir savo išdavyką, kuris Jį pardavė už menką atlygį, pirmienybę suteikė bailiui, kuris prie pirmos progos išsižadėjo Jo, o visi kiti mokiniai paliko Jį ir pasislėpė, kai Jam ištiko nesekmė bei neteisėtai buvo areštuotas ir teisiamas. Juk tai netikę berdrininkai! Tačiau jų dėka Bažnyčia buvo įsteigta ir egzistuoja iki šiol, o tai yra įrodymas, jog Pats Dievas Ją įsteigė…read more

Ieškomas Dievas

Posted by in apmąstymas

Dievas tai slėpinis – misterium, kurį galiu pažinti tik dalimis, niekada iki galo, tačiau kasdien iš naujo žavi, nustebina ir nudžiugina. Visur palieka savo gerumo ir švientumo pėdsakus, kad jų dėka suraščiau Jį ir laimėčiau denarą. Ar surasiu Jį  gyvenimo ryte, ar vidudienį ar tik vakarop – nesvarbu; svarbu galu gale išgirsti kvietimą dirbti vynuogyne dėl denaro.

Dievas – dvasinis ūkininkas

Posted by in apmąstymas

Viešpats Dievas ištvermingai ir nuolat sėja mūsų sieloje savo žodį, o į kokią žemę – dvasią jisai įkris, priklauso nuo mūsų kievieno. Gali tai būti širdis kieta kaip kelias išmindžiotas, abejingas keliaujantiems juo; gali būti suklaidinta kaip uola, kuri tinka namams statyti bet nori būti skirta ūkiui; gali būti kaip dirva, kuri visko nori bet nieko neužbaigia ir pamiršta apie pirmus įsipareigojimus. O gali būti kaip gera žemė, kuri su džiaugsmu pasitinka įkristantį į ją grūdą, visą savo kilnumą ir gabumą paskyria grūdo augimo procesui ir nepamiršta kokią brangenybę saugo.  …read more

Prisikėlimo liudytojai

Posted by in apmąstymas

Kai kurius, kaip apaštalus, Viešpats pašaukė kartu su savimi visur eiti; kitus, pavyzdžiui Mariją Magdalietę, išlaisvino nuo piktosios dvasios; dar kitus, tarp jų Joaną i Zuzaną, išgydė, o buvo ir tokie, kaip Saulius, Bažnyčios persiekiotojas atsiveręs ir tapęs Pauliumi, kurie įtikėjo į Jėzų, Dievo Sūnų. Jie visi tapo Evangelijos liudytojais. Jie nepasakojo apie savo patyrtas malones, kad žmonės tikėtųsi tokių pačių malonių, bet pasakojo apie Jėzaus prisikėlimą, kad žmonės keltųsi kartu su Viešpačiu iš savo nuodėmių.

Šventojo Pranciškaus Asyžiečio stigmos

Posted by in apmąstymas

Jėzus kviečia sekti Juo. Šv. Pranciškus, mūsų Ordino įsteigėjas rimtai priėmė šį kvietimą ir atsižadėjo savo planų, norų ir svajonių, kasdien vėl paimdavo įsipareigojimų, iššūkių, atsivertimo ir atgailos kryžių bei visus, ir Kūrėją ir kuriniją, mylėjo ir visiems tarnavo. Viešpats Jėzus įvertindamas Asyžiaus Poverello pastangas panėšieti į Jį apdovanojo Pranciškų aukščiausiosios meilės žymėmis – stigmomis. Todėl šv. Pranciškų vadiname „ALTER CHRISTI“ – ANTRASIS KRISTUS, tai yra tikroji kopia.

Didžiausia

Posted by in apmąstymas

…visų vertybių ir labiausiai trokštma visų jausmų. Žmonių dažnai klaidingai suprasdama, kaip aistringas bėgimas neuroimpulsų smegenyje. Tačiau meilė, privalo turėti kažką iš Dvasios, nes kitaip, nulupta iš Jos, lieka vos chemine reakcija. Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv.  

Šventoji Mokytoja!

Posted by in apmąstymas

Žodžiai iš laiško Žydams „būdamas Sūnus, …išmoko klusnumo“ kalba apie Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus santykius. Tačiau Jėzus tai irgi Marijos Sūnus, nors pagal kitokią tvarką. Vis dėl to tai yra, tam tikra prasmė, proga susimąstyti, ka Jėzus būdamas dar berniuku ar vaikinu, galėjo išmokti iš Marijos, ypač kai kalbame apie klusnumą ir kančia. Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.

Pralaimėta dvikova. Laimėtas karas!!!

Posted by in apmąstymas

Rojuje šėtonas, gyvatės pavidalu, iš medžio aukštybės laimėjo, nes sugundė Adomą ir Ievą nusidėti puikybe – būti kaip Dievas – o iš pirmųjų tėvų mes paveldėjome gimtąją nuodėmę. Tačiau jau dykumoje gyvatės įgeltieji Izraelitai žvelgdami į įškeltą vario gyvatę matė jos pralaimėjimą. Dievo gailestingumas leidžia mums šiandien dar daugiau pamatyti – iškeltą Jėzų Kristų; o pamatyti Jį reiškia tikėti Jį, pasitikėti Juo ir laimėti išganymą. Vien buvimas prie Jėzaus Kristaus ir žvelgimas į Jį neutralizuoja šėtono, pagundomis geliančios gyvatės, nuodus.

Kaip toli yra nuo rytų iki vakarų?

Posted by in apmąstymas

Viešpats Jėzus vėl mus moko atleisti, ir tai besąlygiškai, ir kiekvienam, ir visada. Jei kažkas mano, kad tai neįmanoma arba nežino kaip tai padaryti šio sekmadienio Dievo Žodžio liturgijoje gali sužinoti, jog pats yra dar labiau nusikaltęs ir dėl to labiau skolingas Dievui negu bet koks žmogus jam yra nusikaltęs. Žinodamas, kad jo visos nuodėmes Dievas nusvieda taip toli kaip nuo Rytų tolimi Vakarai ir dosniai dovanoja milžinišką jo skolą, greitai išmoks atleisti savo artimui jo nusikaltimus suprasdamas jų menkumą.

Lobynas pilnas „nebrangėnybų“

Posted by in apmąstymas

Visiems yra aišku ir logiška, kad ant erškiečių neauga kriaušės ar ant lazdynų vynuogės. Bet ne visi pripažįsta, kad nuodėmė, tai blogos ir suteptos širdies pasėkmė. Vien Dievo žodžio klausymas ir Dievo valios įgyvendinimas apvalo širdį nuo viso neteisėto ir pripildo Viešpaties malonėmis.