3sakiniai

Nuolankus = patenkintas

Posted by in apmąstymas

Ezechielas, kuris yra kitoks negu užsispyrusi tauta, nuolankiai priima maisto iš Viešpaties rankos (tai yra knygos rietimas). Pasitiki, todėl leidžia būti pamaitintam tuo, ką paruošė Dievas. Viešpats Jėzus moko, jog mūsų uždavinys, tai būti nuolankiam kaip vaikas, kuris nesvarsto ar jam apsimoka ir neanalizuoja, ką Dievas jam siūlo, bet paprastai priima visą. Šv. Maksimilijonas, nuostabus ir nuolankus pranciškonas, kuris priėmė iš Jėzaus rankos kvietimą į bado kamerą, pataria šiandien mums, kad priimti tai, ką duoda Jėzus, visada yra geriausias sprendimas. Apmąstymą parašė t. Mateusz Stachowski OFM Conv.

Vaikai yra laisvi

Posted by in apmąstymas

Ar iš tikrųjų esi laisvas, ar jautiesi laisvas savo gyvenime, šiame pasaulyje? Laisvas nuo kitų nuomonės, nuo aukų baimei, nuo diktatūros senojo „AŠ“? Jeigu dar ne, tai reiškia, jog dar nepriėmei ir nepatyrei, ką reiškia būti Dievo vaiku. Jisai šiandien vėl kviečia tave nustoti priešinti Jam ir leisti Jam paimti tave ant rankų, lyg bejėgį vaiką. Apmąstymą parašė t. Kamil OFM Conv.

Duona iš dangaus

Posted by in apmąstymas

Jau trečią kartą Jėzus kalba mums apie Duonos iš dangaus svarbą. Ką valgome, taip gyvename. Išganytojo Kūnas, kurį priimame Komunijoje, veda mus į gyvenimo pilnatvę ir padėda kurti meilės ir gyvybės kulturą, apie kurią kalba šv. Paulius (būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs, susivieije su Jėzumi). Tokius žmones šv. Pranciškus Asyžietis laiške tikintiesiems vadina palaimintaisiais. Tačiau vengdami susitikmo su Viešpačiu ir nepriimdami Jo Kūno apmirštame supainioti nuodėmėmis (šiurkštumais, piktumais, rūstybėmis, riksmais ir piktžodžiavimais su visomis piktybėmis). Tie kuria mirties civilizaciją, o Serafiškasis Tėvas vadina juos prakeitiais.

Jūsų tikėjimas

Posted by in apmąstymas

Nieko įpatingo prašyti Dievą to, kas man yra svarbu ir ko tikrai noriu, bet melstis su tikėjimu, jog prašymas bus išklausytas ir malonė suteikta. Žinoma, viskas pagal Dievo valią. Paskutiniu laiku svajoju, kad tik turėčiau garstyčios grūdo didžio  tikėjimą. Tada viskas taptų man įmanoma! Apmąstymą parašė br. Tomasz OFM Conv.

Anegdotas apie kvailą ūkininką

Posted by in apmąstymas

Pasak seną anegdotą kvailas ūkininkas taip uoliai meldėsi gausių derlių, kad pamiršo pasėti grūdų. Vieni juokasi, kiti ne, tačiau svarbiausia suprasti, jog neretai kiekvienas mūsų nori surinti derliaus, nors nebuvo įmetęs ne vieno grūdo (2 Kor 9,6). Argi neprašome tikėjimo malonės tuo pačiu neklausydami Dievo Žodžio? Arba ar nemaldaujame atsivertimo nesutikdami, kad Dievas ką nors pakeistų mūsų gyvenime? Ar ne meldziame kitų intencijomis teigdami, jog patys geriausiai žinome ką daryti ir kaip? Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv.

Žadintuvas

Posted by in apmąstymas

Žmonės skiriasi į dvi grupes: tuos, kurie keliasi iš kart išgirdę žadintuvą ir tuos, kurių žadintuvas žadina dar dešint kartų. Manau, kad kiekvienam pasitaiko užmigti tikėjime ir kiekvienas ieškojo būdų pažadinti jį. Todėl verta laikyti po lova alyvos atsargas tikėjimo lempai, kad besnausdami nepražepsotume Viešpaties atėjimo. Kas yra ta alyva? Galvoju apie įvairias maldos formas, kurias veikia net „snaudžiant“ tikėjime. Mano patvirtintas būdas tai rožinis, kurį ne karta užmigau laikydamas rankoje, o atsibundęs toliau jį laikau. Žodžiu-alyva visada po ranka… Apmąstymą parašė t. Michał Nowak OFM Conv.

Subrendęs pagonės tikėjimas

Posted by in apmąstymas

Pirmasis skaitinis yra pilnas gražiais žodžiais duotų pažadų, tačiau vien išrinktąjai tautai: visiems Izraelio kartoms, Izraeliui mergelei, Izraelio išlikusiems žmonėms. Tokios pažadų aplinkybės pastumia kananietės dukrą į nepavydėtą padėtį; tuo pačiu ir jos motiną. Dar mokinių nenoras užtarti jos apsunkina visą sutauciją. Tačiau Jėzus labai dažnai bando mus, pertempia stygas, kad galėtų patikrinti ar mūsų tikėjimas Jo meile ir galia yra atsparus laiko ir tamsybės išbandymams. Tik tada tikėjimas bus subrendęs ir paruoštas vesti mus iš paskos Jėzaus iki galo. Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.

Netikėjimo žaizda

Posted by in apmąstymas

Ar įmanoma, kad minėta pirmame skaitinyje neteisybė būtų suprasta kaip netikėjimas, pasitikėjimo Jėzumi stoka? Juk kartais atrodo, jog tai yra tik mažas trukumas, įstatymų apėjimas, silpnybė, bet rimtai susimąstydami turime pripažįsti, kad mažas tikėjimas tai pasekmė to, jog negalvoju apie Jėzų, neužleidžiame Jam pirmos vietos savo širdyje, nėra Jis mums iš tikrųjų svarbiausias. Todėl net mažiausio išbandymo akimirką su baime šaukiame, o Jėzus klausia kaip Petrą: „,Ko suabejojai, silpnatiki?! Kodėl šauki dėl tavo žaizdos? Ar manai, kad tavo skausmo neįmanoma išgydyti?“ Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.  

Atsimainymas

Posted by in apmąstymas

Jėzus pasakęs savo mokiniams apie laukiančią Jo kančią ir mirtį bei įpareigojęs juos imti kasdien savo kryžių pamatė juos nerimą ir pasimetimą. Apaštalams atrodė viskas per daug, per žiauru, per sunku, be reikalo. Tada pasiėmė tris iš jų, Petrą, Jokūbą ir Joną, į Taboro kalną. Ten atsimainė parodydamas savo dieviškumą, kurį dengė žmogiškumas. Taip įrodė, jog yra gyvenimas po gyvenimo ir neviską galime pamatyti žmogaus akimis. Ten ant kalno ne tik Jėzus atsimainė – taip pat pasikeitė Jo sekėjų širdis ir tikėjimas. Kas kart dalyvaudami mišiose, priimdami Komuniją ar skaitydami…read more

Smegenio resetas

Posted by in apmąstymas

Pirmasis skaitinis ir Evangelija vėl kviečia į pokalbį apie duoną: kiek kainuoja, iš ko yra pagaminta, kiek užteks, ar gerai iškepta, ta nuo Brunkos skanesnė, o šita nuo Bačinskio ilgiau išsaugo šviežumą, ta iš Bagietkos turi įdomių grūdų… Tai viskas yra svarbu, tačiau Jėzus moko, kad mums dar labiau reikia pas Jį ateiti. Jei to nepadarysime, neragausime Jo gerumo, neturėsime šviežumo bendravime su Juo, maistingų Jo žodžių ir liksime dvasiškai alkani bei ėsime vien neduodančio sotumo dvasinį plastiką. PS. Šv. Paulius kviečia pasidaryti smegenio resetą, įrašyti naują programelę, atnaujinti ir…read more