„O, ne! Jis vadinsis Jonas“ – visai miniai pasipriešino motina.

„Juk pas jus, giminėje niekas neturi tokio vardo“ – šaukia vienas iš stovinčių prieš vieną Elzbietą.

„Ir kas? O jūs norėtumėte turėti kitą vardą negu turite? Vaikas yra Jonas ir taip bus.

Koks įsitikinimas šiame teiginyje. Zacharijas dar negalėjo kalbėti, todėl tvirtai prie šios nuomonės stovėjo Elzbieta.

Visi sugrįžo namo pasiėmę klausymą – kodėl mano vardas yra toks, o ne kitoks, kodėl iš milijonų variantų sudėtų raidžių, kreipiasi į mane būtent tuo? Kokia tame varde slepiasi Dievo mintis? Kokia misija?

Apmąstymą parašė br. Tomsz Szymczak OFM Conv.

Dievo žodžio liturgija: http://www.lcn.lt/dls/kv/kv_1223.html

• vardas