Jonui Krikštytojui darant stebuklus, Žydai manė, kad jis yra Mesijas. Vienareikšmis Jono paaiškinimas, jog jis tik tyruose šaukiančiojo balsas, kviečiantis atsiversti, atskleidė fariziejų slaptą pavydą. Jiems nebuvo svarbu, kad žmonės išpažįsta savo nuodėmes, atsiverčia ir sugrįžta pas Dievą, jie pavydėjo susibūrusios aplink Joną minios. Todėl norėjo užryšti Jonui lūpas, nutildynti balsą, nuslopinti sąžinės graužimą, jog jie neatsivertė. Taip ieškantys tiesos jos nesurado, o Tiesa apgynė nuolankų, žinantį kas jis yra.

Dievo žodžio liturgija: http://www.lcn.lt/dls/kv/kv_0102.html