Hmmm, norėčiau, kad kiti būtų man pakantūs, kad visada prisimintų, jog aš galiu klysti, kad pamirštų mano klaidas, trūkumus ir nežiūrėtų į mane per mano parpuolimų prizmę. Jėzus šiandien atsako: „Gražu, bet ar tu elgiaisi taip kaip nori, kad kiti elgtųsi su tavimi“? Atsistojęs tiesoje turiu pripažisti, jog ne. Liko man Esteros malda-pavyzdys, kaip pasitikėti Dievu situacijoje, žmogaus akimis žiūrint, beviltiškoje. Tik Viešpats gali duoti tai, ko maldauju – perkeistą širdį.

Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.