Nuteisimas, pasmeskimas, apkalbėjimas, žmonių rūšiavimas, rūstumas (net paremtas pamaldumu) tai  sau pačiam botago ryšimas, duobės sau kasimas. Kokiu saiku seikime, tokiu bus mums atseikėta. Sveiku protu mąstantis pasirenka vienintėlį naudingą variantą – tučtuojau viską atleisti, mylėti be jokių „bet“, teisingai vertinti blogą darbą, o nusidėjėlį kaip brolį priimti.

Apmąstymą parašė br. Kamilas OFM Conv.