O turėjo būti taip gražu…

Posted by in apmąstymas

Po Jėzaus „pralaimėjimo“ ant kryžiaus nusiminę apaštalai sugrįžo prie savo ankstesnio darbo, prie to, ką mokėjo daryti – žvejoti žuvų nepaisydami, jog Mokytojas pašaukė juos žvejoti žmones Dievo karalystei… Visa laimė ne mirties yra paskutinis žodis, o prisikėlusiojo Kristaus, kuris, kaip kadaise, atsistojęs pakrantėje vėl liepia mokiniams užmesti tinklus. Kadangi tyros širdies mokinys atpažįsta Mesiją, visi atgauna viltį ir įsitikina, kad pašaukimas galioja toliau. Vėl su jėga ir drąsa gali / turi skelbti Žodį.

Nežinodamas Dievo planų, pralaimėjęs ne kartą sakydavau „ o turėjo būti taip gražu“. Viešpatie, duok man tyrą ir linkusį klausytis Tavo žodžių širdį.

Apmąstymą parašė br. Robert Kozielski OFM Conv.