Komunijoje panašumas tobulesnis negu sukūrime

Posted by in apmąstymas

Tabernakulio tyloje lauki ir lauki, visą amžinybę galėtum laukti, kad tik duotum save, išdalytum, apsigyventum žmogaus širdies tyloje. Tada su dideliu džiaugsmu apdovanotum jį naujuoju gyvenimu, apšviestum tamsybes, išvaikytum nuodėmes ir pagundas, nurodytum teisingą kelią, nuvestum į tikras laimes ir eidamas kartu žingsinis po žingsnio dar labiau susivienytum su juo. Ir vėl lauktum, lauktum, kad jisai kiekvienu savo sprendimu, geru darbu, gražiu žodžiu, kilnia mintimi vienytųsi su Tavimi ir taip taptų dar panašesniu į Tave.