Šv. Antanas, berods garsiausias šventasis pasaulyje, nevisada būvo kaip avis, tačiau labai atkakliai kovojo dėl skaistybės ir atsispiręs visokiems pasiūlymams užsitarnavo tyros širdies ženklą – leliją. Tas pats šventasis taip labai pamilo Jėzų ir noriai skaitė Evangeliją, ypač Viešpaties įsikūnijimo ir vaikystės skyrius, kad Mesijas jaukiai ir saugiai jautėsi jo rankose lankydamas Antaną maldos metu. Mūsų šventasis irgi nebūvo kurčias Dievo kvietimui į pjūtį nei aklas žmonių netobulumui ir nepamiršo apie jų alkį, todėl dažnai maitino juos skelbiant pamokslus ir dalijant duoną.

Šv. Antanai, ieškančiųjų ir pasimetusiųjų globėjau – melski už mus!