Ak, tie priešai.
Dievas, išmintingas mokytojas, rūsčius žmones, pirma, stengėsi išmokyti, jog kerštas yra neteisingas ir už nuoskriaudas reikia atmokėti tinkamai, t.y. pagal taisyklę „akis už akį ir dantis už dantį ir nieko daugiau”(plg. Kun 24, 19–20). Tai buvo tikras iššūkis Izraeliečiams gyvenantiems tarp genčių nesilaikančių šio nurodymo. Viešpats atėjęs į žemę tęsė pamoką apie meilę priešams skatindamas „neatsidėkoti” tuo pačiu, visiškai nekeršyti, bet dosniai atleisti.
Taigi, taip tobulai ir galutinai, turiu atleisti, lyg nebūčiau patyręs jokios skriaudos ir laisva širdimi privalau padėti priešui išgyvenančiam problemas, neieškodamas savo naudos, nelaukiant atlyginimo, neteisiant.
Dieve, padėk būti kaip Tu, tikrai gailestingam!