Jėzus (pa)šaukia, bet nepriverčia, sekti Jį. Jis myli kiekvieną, bet jėga neįpareigoja Jį mylėti. Viešpats kenčia dėl žmonijos išganymo, bet tik siūlo išsižadėti savo planų, troškimų, užgaidų ir nešti savo kryžių. Tarp priėmusių kvietimą yra šv. Pranciškus Asyžietis supratęs, jog tokia didelė Meilė negali likti be atsakymo, kuris būtų pilnas dėkingumo ir pasiryžimo eiti kartu. Todėl išdrįso mesti viską dėl Jėzaus ir Jį mylėti, kaip pats yra mylimas, o net priimti to, ko neprivalėjo – stigmas, Jėzaus kančios žaizdas. Padaryti tai, ko prašė Meilė, tai geriausia, ką žmogus gali padaryti.

Šiandien šiek tiek kitaip, nes visa pranciškoniška šeima švenčia šv. Pranciškaus Asyžiečio stigmų dieną. (Dievo žodžio liturgija: Skait: Gal 6,14-18; Ps: Gal 2,16.19.20; Flp 1,20-22; Ev: Lk 9, 23-26)