Kai lyjo lietus išėjau į lauką ir niekas nenustebo, kad sugrįžau visas šlapias. Karštą saulėtą vasarą buvau prie jūros ir niekam nebuvo keista, kad įdegiau. Kai prie Jėzaus susirinko ligonių naturalu, kad Mesijas juos išgydė. Kad visi alkani buvo pamaitinti, tai irgi joks ypatingas dalykas. Tokia yra Dievo logika. Viešpats iš meilės sukūrė viską, kartu su savo kūriniais nori būti, rūpindamasis jais: kai reikia gydo, kai reikia maitina, kai reikia moko, kai reikia atleidžia, kai reikia ir pabara. Myli kiekvieną atskirai ir gaila Jam, kai ko nors jiems trūksta. Tuoj viskuo pasirūpina. Tačiau, Jam dar liūdniau, kai nepriima Jo malonių.

Šiandien nenoriu, Dieve, Tave nuliūdinti, noriu pralinksminti – priimsiu viską, ką man duosi J.