Stebuklų metas
Jei įmanoma pamatyti „žemėje dangų, danguje žemę, Dieve žmogų, žmoguje Dievą – Tą, kurio neaprėpia visas pasaulis, sutilpusį kūdikėlio kūne“*, tai taip pat įmanoma, kad kentėjimų suimti būtų paguosti, ligoniai – išgydyti, apsėstieji – išlaisvinti, paralyžiuoti galėtų vaikščiuoti. Kad kūrinija nebijotų prašyti sau malonių ir visiškai Juo pasitikėtų, Viešpats iš anksto parodė, jog Jis yra nuolankus ir Jo galiai nėra ribų. Kam dar skųstis ir dejuoti? Kad kartais visiškai neprarastume vilties ir dėl savo nervingumo daugiau nebežeistume artimųjų bei nebekenktume sau nuskubėkime pas Mesiją, kad mūsų širdyje užtekėtų šviesybė ir suprastume savo kančių prasmę bei panaudotume progą užaugti tikėjime.
* Šv. Petras Auksažodis