Jėzus pirmą paralyžiuotajam atleidžia nuodėmes, kad patirtų Dievo artumą ir meilę, o jo siela sužibėtų šviesa, džiaugtųsi laisve ir pasitikėtų Viešpačiu.  Tik vėliau Mesijas grąžina ligoniui fizinę sveikatą, kad neieškotų laimės kūne  amžinybės laikinajame pasaulyje.  Tokia tvarka tampa gera pamoka ir tiesogiai nesuinteresuotam žmogui, kuris pamatęs išgydymą galėjo nepastebėti nei nuodėmių atleidimo nei kas tą stebuklą padarė.
Pažinęs, Viešpatie, jog Tau lygiai lengva ir atleisti nuodėmes ir išgydyti kūną, dėkoju už tikėjimą tų, kurie mane pas Tave „atnešė“.