…dėl uolumo, troškimo, ilgesio, aistros, užsidėgimo, įkars čio…Išeiti iš proto dėl meilės! Taip, būtent dėl meilės, nes meilė tai pamišimas, irracijonalinių patarčių erdvė. Kai tikrai kažką mylime pasaulis apsiriboja iki „čia ir dabar“ ir paradoksaliai nustoja būti apribotas, nes tampa gilesnis, o paprasti dalykai gauna naują prasmę.
Galvodamas apie Jėzų suprantu, kad Jo dieviškumas paslėptas žmogiškojo gyvenimo būde atskleidžia Jo besąlygišką ir visišką atsidavimą žmogui. Meilės nelogiškumas, meilės beprotybė.