Tylos tamsybės, kuri sužeidžia ramybę paslaptis. Išdavystės ir neapykantos, kurioms negalima pasiruošti paslaptis. Apmirusios širdies bei malonės ir visokio gėrio nužudymo paslaptis. Amžinojo pralaimėjimo ir neužgęstančios nevilties paslaptis. Įėjimo pro siaurus vartus, labai siaurus kryžiaus vartus paslaptis. Liespnojančios atmestos meilės paslaptis. Nesuvokiama tuštybė ir daugybė minčių kalančių kaip plaktukas į priekalą. Ir pagaliau tyli ir silpna, bet kas kart stipresnė vilties paslaptis, kuri laikosi, nors turėtų išnykti.

Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.