Dievas apgaunančius žmones neapdovanoja savo malonėmis, neištikimųjų savo mokinių namų, darbų, gyvenimo nelaimina, vienu žodžiu atmeta. Ir tai yra logiška, suprantama. Bet kodėl Dievas irgi susilaiko ir nepadeda uoliai Jam tarnaujantiems ir besilaikantiems Jo įsakymų vaikams? Galėtų gi sustabdyti visas nelaimės, negandas ir nesekmes. Galėtų…, bet, kaip išmintingas vynininkas apvalo geras uogas, kad būtų derlingėsnės, gražesnės ir vertingesnės, taip Viešpats ir savo ištikimuosius atitraukia nuo sausų, kartais net nuodingų netikrų draugų, atpjauna nuo nevertingų, trukdančių dalykų, išlaisvina nuo neteisingų, dažnai paslėptų, nesąmoningų elgesių. Nors tai skauda ir dažnai nėra suprantama, yra būtina, jei norime duoti derlių.