Kartais mūsų bendravimas atrodo kaip mūšio laukas, kur staigus išsisukimas, atvira kova, jėgos demonstracija ar dvikovos vengimas tai įprasti dalykai. Taip yra, kai mūsų širdžiai vadovauja ne nuolankumas, bet puikybė, pavydas ir troškimai, kurie išspruko iš mūsų kontrolės ir patys pradėjo įsakinėti, kaip įžūlus diktatorius. Tokia kova jau yra pralaimėta, tačiau Jėzus pasinaudodamas akimirka, kai nugalėti apaštalai laižo savo žaizdas, rodo jiems išgelbėjimą – bėgti kiek dar turi jėgų į paskutinę vietą.

Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.