Petras ir Paulius lygiai buvo sunkiai nusidėję darydami rimtus nusižengimus (užtenka priminti išdavystę ir persiekiojimą). Tačiau po atsivertimo, abiems priėmus malonę ir besąlygišką Išganytojo meilę, jų gyvenimas neįtikėtinai pasikeitė: nustojo gyventi dėl savęs, o jų senos nuodėmės buvo nuplautos Avinėlio Krauju. Jie ėjo iš paskos, tame kelyje atidavė savo gyvybę ir taip išpildė Dievo planus bei pasiekę šventųjų garbę

Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.