Baigęs mokslus žmogus eina į darbą, kad ne tik uždirbtų išgyvenimui, bet taip pat parodytų ką moko ir užpildytų atsiradusias dienos metu laisvas valandas.
Kai po geros išpažinties, per kurią Jėzus atleisdamas mūsų nuodėmes ištryna juos galutinai, mumyse atsiranda tuštybė, laisva erdvė, kurią reikia kuo greičiau užpildyti Dievo meile ir tvirtai jos laikytis, kad šetonas neturėtų kur sugrįžti. Tik tada iš tikrųjų tikėjimas auga mumyse, o mes rečiau kartojame tas pačias klaidas – nuodėmes.

Apmąstymą parašė br. Robert Kozielski OFM Conv.